Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisa priimta 75 Seimo nariams balsavus už, 6 – prieš, 18 susilaikius. Už pataisą balsavo „darbiečiai“, liberalai, didžioji dalis konservatorių, „tvarkiečių“, socialdemokratų balsai pasiskirstė perpus, didesnė dalis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų balsavo prieš arba susilaikė.
Seimo ketvirtadienį priimta pataisa numato, kad biudžeto asignavimai LRT kasmet sudarys praėjusių metų faktiškai gautų 1,5 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizų.
Biudžeto asignavimai LRT kasmet sudarys praėjusių metų faktiškai gautų 1,5 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizų
Seimui priėmus pataisą, metų pabaigoje priimant 2015-ųjų biudžetą LRT finansavimas bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į 2012 metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų.
Pataisa taip pat numato, kad kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis negalės būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal 2012 metų įplaukas.
LRT nuo 2015 metų turėtų nelikti komercinės reklamos – nacionalinis transliuotojas bus finansuojamas tik iš valstybės biudžeto. Seimo narių skaičiavimu, pagal naująją tvarką LRT kitąmet turėtų tekti apie 103 mln. litų.
Už pataisą pasisakiusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė pažymėjo, kad finansavimą LRT didinti būtina, ir tai esąs nacionalinio saugumo klausimas.
„Reikia nepamiršti, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas yra žemiausiai finansuojamas Europos Sąjungoje, o mes reikalaujame kokybės. Tai galbūt pirma pasirūpinkime, kad jie turėtų iš ko kurti geras laidas, ir tada pareikalaukime kokybės“, – sakė komiteto vadovė.
„Ši struktūra yra mūsų valstybės nacionalinis saugumas“, – pažymėjo A.Pitrėnienė, taip pat atkreipusi dėmesį, kad pataisos užtikrins bent vienos televizijos transliaciją be reklamos pertraukų. „Žmonės seniai pasisako, kad juos vargina nuolatinė reklama, dalis žmonių dėkos mums, kad turės nors vieną televiziją be reklamos“, – kalbėjo „darbietė“.
Prieš pataisą pasisakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Jis tvirtino, jog įsipareigoti skirti lėšas, susietas su valstybės įplaukomis, esanti ydinga praktika.
„Palaikau tuos, kurie kalbėjo dėl netinkamo finansavimo būdo. Aš nesu prieš, kad būtų pakankamai finansuojama, bet negalime biudžete prisišlieti prie kažkokų formulių, taip mes sudarkysime visą biudžeto sandarą. Atimam iš savivaldybių 1,5 proc., dar iš valstybės biudžeto 1,3 proc.,dar 2 proc.įsipareigojimas gynybai, einant tokiu keliu visiškai neliks pinigų kitoms svarbioms sritims. Nacionaliniam transliuotojui turi būti skirti pinigai, bet taip, kaip ir kitoms sritims (atskira eilute – red.), o ne įsipareigojant, kad kiekvienais metais didinsim ir didinsim“, – kalbėjo B.Bradauskas.
