M.Garbačiauskaitė-Budrienė išrinkta antrajame ture iš trijų kandidatų. Ž.Pečiulis teigė negalintis įvardinti, kas kiti du, nes balsavimas buvo slaptas.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė darbą turėtų pradėti balandžio pradžioje.
„Žinojau, kad lengva nebus, bet jeigu eini į tokią kovą, visada reikia tikėti pergale, nes kitaip nėra prasmės kovoti“, – paskelbus laimėtoją žurnalistams kalbėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT Tarybai išdėstytoje savo vizijoje, koks turėtų būti nacionalinis transliuotojas, kandidatė minėjo, kad vienu svarbiausių įrankių ji mato internetą.
„Ne dėl to, kad tiek metų dirbau interneto žiniasklaidoje ir tik tai išmanau, bet dėl to, kad gyvename XXI amžiuje ir nebelieka ribų tarp pačių medijų – turinys turi vartotoją pasiekti jam patogiausiais kanalais, vis daugiau vartotojų leidžia laiką internete – mobiliuosiuose telefonuose, taip pat – ir vyresni vartotojai, tai yra aktualesnis klausimas, o čia, deja, yra silpnesnė LRT vieta“, – teigė ji.
Ji pripažino, kad yra daug įtampų LRT santykiuose su Seimu, kuris šiuo metu atlieka nacionalinio transliuotojo lėšų panaudojimo parlamentinį tyrimą.
„Tai ne į sveikatą organizacijos veiklai ir darbui. – pabrėžė ji. – Manyčiau, kad reikia galvoti apie žymiai didesnį skaidrumą veiklos pristatymo visuomenei, įvairioms visuomenės grupėms. Galbūt iš dalies ir dėl to galėjo kilti problema su Seimu.“
M.Garbačiauskaitė-Budrienė visgi įsitikinusi, kad Seimas galėjo rasti kitų būdų, be LRT komisijos, tirti LRT veiklai, tačiau parlamentui pasinaudojus teise suburti komisiją, ji savo pareiga mato pasistengti, kad šis tyrimas netaptų spaudimu turiniui.
Paklausta, ar, jos nuomone, LRT trūksta skaidrumo, būsimoji vadovė teigė, kad toks įspūdis gali susidaryti dėl komunikacijos stokos. Tačiau, anot jos, reikėtų įvertinti, ar organizacijos vienetai, kurie turėtų skaidrumą užtikrinti, tinkamai atlieka pareigas.
„Bet nėra kalbų, kad tokio dydžio asignavimus gaunanti organizacija turi kasmet turi daryti nepriklausomą auditą – veiklos ir finansinį“, – pabrėžė ji.
A.Siaurusevičiaus ir R.Paleckio gali nelikti
Naujoji LRT vadovė užtikrintai neatsakė į klausimą, ar mato savo komandoje buvusį LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių ir jo pavaduotoją Rimvydą Paleckį.
„Aš apie tai kol kas negalvoju ir apie tai su niekuo nešnekėjau. Greičiausiai, kad ne, bet nežinau“, – teigė ji.
Anot jos, anksti dar kalbėti apie darbuotojus, pradžioje reikia įsigilinti į situaciją.
Tačiau M.Garbačiauskaitė-Budrienė sakė nematanti reikalo atsisakyti puikių specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų. Paprašyta įvardinti, kas yra tie puikūs specialistai ir kvalifikuoti darbuotojai, kurių ji neatsisakys, ji teigė nenorinti kalbėti apie personalijas.
Daugiau planų M.Garbačiauskaitė-Budrienė išdėstė savo paskyroje „Facebook“.
Tarybos balsai pasiskirstė plačiai
Iš viso į LRT vadovo postą kandidatavo 12 žmonių, tiesa, baigiantis Tarybos ir pretendentų pokalbiams paaiškėjo, kad prodiuseris Arūnas Valinskas kandidatūrą atsiima – apie tai jis Tarybą informavo raštu.
Anot Ž.Pečiulio, laimėjusi kandidatė surinko 8 balsus, kiti du pretendentai – po 2.
Jis sakė, kad nuomonės dėl naujo vadovo buvo gana pasiskirsčiusios – į antrąjį turą pateko po 3 balsus surinkę kandidatai, du surinko po du, vienas – vieną balą. LRT Tarybai priklauso 12 narių.
„Iš 11 pretendentų 6 gavo balsų. Nuomonių buvo pačių įvairiausių“, – pridūrė jis.
„Visi kandidatai pateikė įdomias programas, visi tarybos nariai iš to galėjo ką nors išgirsti įdomaus. Nepaisant ažiotažo, kas vyksta apie LRT, buvo daug rimtų žmonių, kurie norėtų dirbti, vadovauti šiai įstaigai“, – apie įvykusį konkursą kalbėjo Tarybos pirmininkas.
A.Siaurusevičiaus nuotaikos buvo optimistinės
„Mano nuotaikos optimistinės visada, nes priešingu atveju kam dalyvauti, jeigu iš anksto pasiduodi, – žurnalistams antradienį po susitikimo su Taryba sakė A.Siaurusevičius. – Man teko garbė ir didesnė atsakomybė dalyvauti įdomiu laikotarpiu, transformacijų laikotarpiu. Mes per tą laiką labai keitėmės, tą vertina mūsų žiūrovai ir klausytojai, bet aišku, mano programa yra pokyčių ir permainų programa.“
A.Siaurusevičius teigė žinantis, kur LRT reikėtų eiti toliau, jis minėjo, kad reikia tęsti modernizavimą. „Mes turime būti geriausi. Jei nulems likimas, kad būsiu vėl generaliniu direktoriumi, tai bus pagrindas“, – pabrėžė kadenciją baigiantis LRT vadovas.
Savo klaidomis jis įvardijo galbūt kartais per lėtus veiksmus ir tvirtesnių sprendimų trūkumą, tačiau kartu pabrėžė, kad nors LRT yra nepriklausoma, ji nėra savarankiška ir negali veikti, jo žodžiais, neatsižvelgdama į aplinką, kurioje egzistuoja.
„Aš Tarybai sakiau, kad vis dar tikiu, kad galima grįžti į normalų dialogą su Seimu“, – sakė jis, turėdamas omenyje Seime atliekamą parlamentinį tyrimą dėl nacionalinio transliuotojo lėšų naudojimo. LRT vadovybė politikų kišimąsi yra įvardijusi siekiu daryti įtaką transliuotojo turiniui.
M.Garbačiauskaitės-Budrienės vizijoje – internetas
Viena realiausių kandidačių į šį postą ir anksčiau įvardinta buvusi portalo delfi.lt redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė Tarybai pristačiusi savo matymą, kaip turi atrodyti LRT: „Skaidrumas, efektyvumas ir turinio integracija.“
„Manyčiau, kad mano ilgametė patirtis naujienų portale gali padėti šiai žiniasklaidos grupei jos visą gaminamą puikų turinį nunešti iki interneto ir ten esančių vartotojų“, – pabrėžė ji.
Tarybos klausimai, anot jos, buvo dalykiški ir korektiški – jos Tarybos nariai klausė apie programą ir dabartinę LRT situaciją.
Už LRT Viešųjų pirkimų vadovą kalbėjo holograma
LRT Viešųjų pirkimų vadovas Justas Senapėdis Tarybai savo programą pristatė neįprastu būdu – už jį kalbėjo holograma, atvaizduojanti paties kandidato galvą.
„Viskas, kas šnekama, apie inovacijas, apie moderniausią televiziją, tai reikia parodyti“, – kalbėjo jis. Kandidatas teigė manantis, kad toks būdas prisistatyti padarė įspūdį Tarybai.
J.Senapėdis sakė, kad jis pasisako už modernumą, inovacijas, o svarbiausiu savo darbu, jei būtų išrinktas, mato jaunojo žiūrovo susigrąžinimą.
Istorikas, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis Bernardas Gailius žurnalistams prieš pokalbį su Taryba prasitarė, kad sėkmės šiame konkurse atveju iš konservatorių partijos išstotų.
Po pokalbio su Taryba B.Gailius teigė, kad jo pasiūlytame plane LRT – geriau integruota Lietuvos televizija.
„Kaip? Visaip. Aš Tarybai gana smulkiai papasakojau, kaip tą matau. Tai palaukime, kokie bus įspūdžiai“, – teigė jis ir nesiėmė spėlioti, ar gali tikėtis sėkmės generalinio direktoriaus rinkimuose.
K.Krivickas: man padėkojo už ryžtingą atvirumą
Tapti LRT generaliniu direktoriumi pretenduojantis prodiuseris Kristupas Krivickas po pokalbio su Taryba teigė, kad jam sekėsi puikiai.
„Jaučiau Tarybos narių labai didelį susidomėjimą ir įsitraukimą į tai, apie ką aš kalbu“, – sakė jis.
K.Krivickas tvirtino, kad daugelis dalykų, kuriuos jis pasakė, Tarybai esą nebuvo žinomi. Prodiuseris teigė pasakojęs apie prarandamas LRT pozicijas, krentantį LRT radijo reitingą – iš ilgamečio lyderio šis radijas pagal reitingus nukrito į trečią vietą, tai, kad LRT Kultūros kanalas kasdien nesurenka nei 1 proc. žiūrovų.
Kandidatas teigė savo tikslus įvardijęs skaičiais, kiek paaugtų nacionalinio transliuoto auditorija. Taip esą lengviau pareikalauti generalinio direktoriaus atsakomybės.
„Bet pirmiausiai, už ką Tarybos nariai man padėkojo – už gerą ūpą. Kad, štai, apie ką mes galvojame, bet iki šiol atvirai prie šio Tarybos stalo niekas nedrįsdavo pasakyti. Tai buvo, man atrodo, toks abipusis jausmas, ir mes atvirai pasikalbėjome ir man padėkojo už šį ryžtingą atvirumą“, – teigė kandidatas.
Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius teigė pasiūlęs tris kryptis: patikimumą, prieinamumą ir socialinę atsakomybę.
Anot jo, LRT turėtų siekti tapti patikimiausiu informacijos šaltiniu, užtikrinti veiklos skaidrumą, jis taip pat mato galimybę kurti naujas paslaugas. „Jos galėtų būti grįstos internetu. Aš analizuodamas LRT puslapio vartojimą matau nemažus iššūkius, kai šioje vietoje yra atsiliekama nuo lyderiaujančių interneto portalų. Paslaugos turėtų būti orientuotos į jaunąją kartą“, – įsitikinęs jis.
Teisininkas Liudvikas Ragauskis po pokalbio su Taryba teigė, kad LRT generalinis direktorius savo strategijos nerengia, jis vykdo Tarybos patvirtintus tikslus.
Jis sakė kalbėjęs apie tai, kad LRT metas nuo HD formato pereiti prie Ultra HD formato.
„Jeigu nueinate į spektaklį gero turinio ir jums uždeda akinius su dioptrijomis, tai kiek jūs žiūrėsite? Jeigu televizija turės puikias laidas, bet nepasirūpins, kad jos būtų transliuojamos geros kokybės raiška, auditorijai bus turbūt nuobodu“, – svarstė jis.
L.Ragauskis pabrėžė, kad yra ne tik teisininkas, bet baigęs ir verslo administravimą ir vadybą, o kaip tik tokio išmanymo reikia LRT generaliniam direktoriui: „Ši pareigybė yra ne žurnalistinė, o vadybinė, teisinė. Nes direktorius pasirašo finansinius dokumentus, jis turi suvokti kaip sudaromos finansinės ataskaitos, kaip vyksta buhalteriniai dalykai.“
Prezidentė ragina balsuoti atvirai
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis BNS yra sakęs, kad išklausiusi visų kandidatų taryba balsuos slaptai.
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Tarybą LRT direktorių rinkti atviru balsavimu.Jos patarėjo Mindaugo Lingės teigimu, atviras balsavimas leistų užkirsti kelią intrigoms ir manipuliacijoms.
„Prezidentė mano, kad atviras balsavimas padėtų užtikrinti skaidrumą, padėtų išvengti intrigų ir galimų manipuliacijų“, – Žinių radijui antradienį sakė M. Lingė.
Anot Ž. Pečiulio, dabar keisti numatytos balsavimo tvarkos jau negalima, todėl į prezidentės pastabas nebus atsižvelgta.
„Mes nekeičiame pozicijos dėl slapto balsavimo, nes mūsų tvarkoje yra parašyta, kad tvarkos keisti ją paskelbus arba prasidėjus konkursui negalima. Mes negalime pažeisti pačių priimtų nuostatų, tai tikrai balsavimas bus uždaras“, – po BNS antradienio rytą sakė Ž. Pečiulis, komentuodamas prezidentės poziciją.
„Jeigu būtų skelbiamas naujas konkursas arba po penkerių metų mes tuos dalykus tikrai turėtume svarstyti, bet šiandien mes tiesiog būtume apskųsti turbūt visų nelaimėjusių konkurso teismui, kadangi pažeistume tvarką, kurią nustatėme prieš beveik du mėnesius“, – teigė jis.
Pretendentai į postą: buvusi naujienų portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, buvęs naujienų agentūros BNS redaktorius Artūras Račas, prodiuseris, 2016-aisiais kandidatavęs į Seimą Kristupas Krivickas, LRT TV programų direkcijos tyrimų analitikas Aldaras Stonys, istorikas, publicistas, konservatorius Bernardas Gailius, prodiuseris, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, LRT viešųjų pirkimų vadovas Justas Senapėdis, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila bei dešimt metų LRT vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, teisininkas Liudvikas Ragauskis, bei VšĮ „Kultino“ direktorėJūratė Černiauskienė.
Pretendentas į transliuotojo vadovus, pagal LRT tarybos reikalavimus, turi turėti magistro arba jam prilygintą laipsnį, mokėti lietuvių kalbą ir dar bent vieną iš Europos Sąjungos oficialių kalbų. Taip pat – ne mažesnę nei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį.
LRT Tarybą sudaro: Vilniaus universiteto profesorius Ž.Pečiulis, dailėtyrininkė Lolita Jablonskienė, teisininkė Giedrė Lastauskienė, teisininkas Andrius Puksas, poetas, vertėjas Kornelijus Platelis, Darius Chmieliauskas, rašytojas Liudvikas Gadeikis, signataras Vytautas Plečkaitis, dailininkas Raimondas Savickas, žurnalistė Dalia Kutraitė Giedraitienė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė, , Mykolo Romerio universiteto profesorius Darijus Beinoravičius.
