„Taryba, išklausiusi tiek administracijos, tiek G.Aleknonio nuomones, priėmė nutarimą, kad Lietuvos radijas padarė klaidą paleisdamas į viešą eterį kitokį komentarą negu jį buvo pateikęs komentaro autorius“, – po tarybos posėdžio BNS sakė LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Tokiam vertinimui, pasak jo, per balsavimą pritarė devyni iš 12 Tarybos narių.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Gintaras Aleknonis |
„Taryba nevertina niekieno drausminės ar tarnybinės atsakomybės. Tokių rekomendacijų Taryba neturi teisės priiminėti. Administracija su G.Aleknoniu informavo mus, kad jie šios situacijos tarpusavyje dar nebandė spręsti. Kaip jie toliau spręs, priklauso nuo jų pačių. Taryba nesikiš, nes čia administracijos ir jos darbuotojų reikalas“, – kalbėjo D.Radzevičius.
LRT tarybos vadovo teigimu, šis klausimas buvo svarstomas platesniame žurnalistų laisvės, įsipareigojimų ir santykių su darbdaviais kontekste.
„Todėl Taryba šiandien priėmė dar vieną sprendimą šituo klausimu – įpareigojo LRT administraciją iki vasario 29 dienos įgyvendinti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl privalomų vidaus taisyklių arba etikos kodekso, kur būtų nustatyti tarpusavio – žurnalisto ir jo darbdavio – įsipareigojimai dėl dalykų, kurie užtikrintų žodžio laisvę“, – sakė D.Radzevičius.
G.Aleknonis praėjusią savaitę pranešė, kad įrašęs komentarą jis sulaukė Lietuvos radijo programų direktorės Guodos Litvaitienės skambučio – ji pareiškusi, kad arba bus išimta dalis komentaro, arba jis bus visai netransliuojamas.
Guoda Litvaitienė paaiškino, kad nacionalinis transliuotojas laikosi pozicijos nediskutuoti apie kitas žiniasklaidos priemones.
Lietuvos radijo programų vadovės sprendimu, iš transliuoto radijo komentaro ir jo teksto, patalpinto nacionalinio transliuotojo interneto svetainėje, buvo iškirpta G.Aleknonio komentaro dalis, kurioje autorius svarstė apie neskaidrius verslo ir žiniasklaidos santykius: „Neskaidrūs verslo ir žiniasklaidos ryšiai visuomenei yra ne mažiau pavojingi, negu užkulisiniai politikų ir verslininkų sandėriai. „Snoro“ banko bankrotas padarė nemažų finansinių nuostolių, tačiau daugumos žmonių indėliai buvo apdrausti, piliečiai tik patirs šiokių tokių nepatogumų. O kaip apskaičiuoti tą žalą, kurią mūsų viešajai erdvei padarė rusų kapitalo bankas, lyg voratinklis apraizgęs didelę Lietuvos žiniasklaidos dalį? „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas atvirai prisipažino, kad laikraštis neturėjo jokio intereso gilintis į „Snoro“ veiklą, taip pamindamas skaitytojų pasitikėjimą ir visuomenės interesą.“
G.Litvaitienė BNS aiškino, kad nacionalinis transliuotojas laikosi pozicijos nediskutuoti apie kitas žiniasklaidos priemones.
G.Aleknonis Lietuvos radijuje veda savaitinę laidą „Ant svarstyklių“.
