„Yra išrinkimas, pritarimas, tą kaip faktą galiu pranešti ir padėkoti tarybai už platų pasitikėjimą“, – žurnalistams po balsavimo sakė M.Jurkynas.
Pirmininko pavaduotoja išrinkta Vilniaus Dailės akademijos tarybos narė Rėda Brandišauskienė.
Įvertino politinio neutralumo auditą
Naujasis LRT tarybos pirmininkas M.Jurkynas sako, kad nacionaliniame transliuotojuje vykstantis politinio neutralumo auditas nėra nukreiptas prieš žurnalistų laisvę ar turinio nepriklausomumą.
„Esmė tokia, kad tas vadinamas politinio neutralumo auditas, šalia kitų auditų ir rizikų valdymo, jis tikrai nėra nukreiptas į redakcinį nepriklausomumą ar bet kokią žurnalistų laisvę“, – žurnalistams sakė M.Jurkynas.
Pasak jo, auditu aiškinamasi, kaip LRT „kaip organizacija savo procedūromis laikosi įstatyminės nuostatos, kad LRT turi būti politiškai neutrali“.
LRT taryba dar gruodį pavedė Vidaus audito tarnybai atlikti auditą dėl politinio neutralumo.
Nerimą dėl vykstančio audito išsakė patys LRT žurnalistai, taip pat Lietuvos žurnalistų sąjunga bei Žurnalistų profesionalų asociacija. Profesinėms organizacijoms kyla klausimų, ar auditas nepažeis žurnalistikos laisvės principų, jos pabrėžė redakcinės nepriklausomybės svarbą.
Atsistatydinęs LRT tarybos pirmininkas E.Valatka yra sakęs, kad nepalaikė idėjos dėl politinio neutralumo audito.
M.Jurkynas savo pozicijos neatskleidė.
„Aš negaliu to pasakyti, kadangi tai buvo uždaras posėdis (...) ir tai atskleisdamas pažeisčiau konfidencialumo (taisykles – BNS)“, – sakė naujasis tarybos pirmininkas.
Visgi jis nurodė, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė yra viena pagrindinių demokratijos sudedamųjų dalių.
Žiniasklaida, kaip vadinama ketvirtoji valdžia, turi vykdyti funkciją kritikuoti, ypač tuos, kurie priima sprendimus, kurie sprendžia problemas
„Žiniasklaida, kaip vadinama ketvirtoji valdžia, turi vykdyti funkciją kritikuoti, ypač tuos, kurie priima sprendimus, kurie sprendžia problemas“, – teigė M.Jurkynas.
„Tokia yra žiniasklaidos funkcija, tokia yra žurnalistų funkcija ir aš manau, kad ji turi būti neliečiama“, – pridūrė jis.
Pasak M.Jurkyno, LRT taryba nesikiš į tai, kaip vykdomas auditas.
„Kaip tai bus daroma, kokios metodikos, būdai, ar išorinių ekspertų pasitelkimas, ar dirbtinio intelekto, ar kiti yra grynai Vidaus audito tarnybos reikalas, į kuriuos taryba neturi teisės kištis“, – kalbėjo tarybos pirmininkas.
M.Jurkynas į šias pareigas išrinktas trejų metų kadencijai.
Sieks viešų posėdžių
Pasak M.Jurkyno tarp tarybos numatytų prioritetų – ekstremalių situacijų valdymas Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, LRT metinės ataskaitos paruošimas, tvirtinimas ir teikimas Seimui, planai susitikti su dalį LRT darbuotojų vienijančia profsąjunga.
Pirmininkas žada siūlyti organizuoti viešus tarybos posėdžius. Šiuo metu, remiantis LRT įstatymu, visi posėdžiai yra uždari, nebent taryba nusprendžia kitaip.
„Ir taipogi planuojama daugiau atvirumo. Aš kelsiu idėją, bet vėlgi tai yra tarybos sprendimas, daryti dalį posėdžių viešais“, – sakė M.Jurkynas.
„Čia mums reikės išsidiskutuoti ir išspręsti klausimus, kurie susiję su komercine paslaptimi, kurie susiję su bendrųjų duomenų reglamentavimu, tuo BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – BNS) vadinamu, kad nebūtų padaryta žala komerciniams interesams ar kitiems tretiems asmenims“, – kalbėjo jis.
Taip pat planuojama atlikti tarybos savianalizę, kurios metu būtų įvertintos tobulinimosi galimybės, numatyta poįstatyminių aktų, reguliuojančių LRT veiklą, peržiūra.
„Tos peržiūros pasekoje galbūt šiek tiek keisis funkcijų aprėptis, tam tikri aspektai, ir remiantis jais mes taip pat ketiname savo veiklą efektyvinti“, – tikino M.Jurkynas.
Narių skaičiaus mažinimas
LRT taryba – visuomenės interesams turintis atstovauti nacionalinio transliuotojo valdymo organas, sudaromas iš 12 visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.
Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Noriu pasakyti, kad mes neatstovaujam Prezidentūros (...). Mes atstovaujam visuomenės interesams.
Nacionalinio transliuotojo LRT žurnalistams nuogąstaujant dėl neutralumo audito, buvęs kultūros ministras liberalas Simonas Kairys siūlo diskutuoti dėl mažesnio politikų dalyvavimo skiriant LRT tarybos narius.
Savo ruožtu M.Jurkynas sako, negalintis kaip naujai išrinktas pirmininkas komentuoti šio siūlymo, tačiau kaip politologas nemano, jog šis opozicijos siūlymas sulauks užtektinai palaikymo.
„Valdančioji koalicija, turinti savo frakcijas ir vykdanti teisėkūrą ar teisės aktų peržiūrą, turi tą didesnę galią ir dėl to šitas pasiūlymas, jis yra konstruktyvus pasiūlymas, bet jo politinė realizacija tikrai nepriklauso nuo opozicijos, kadangi ji neturi daugumos“, – teigė tarybos pirmininkas.
Patį M.Jurkyną antrai kadencijai į LRT tarybą praėjusių metų gegužę paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda. Vis tik naujasis LRT tarybos pirmininkas pabrėžia, kad paskirti žmonės neatstovauja juos paskyrusių institucijų pozicijos.
„Noriu pasakyti, kad mes neatstovaujam Prezidentūros (...). Mes atstovaujam visuomenės interesams. Tik skirtingos politinės ir visuomeninės institucijos parenka žmones pagal tam tikras kompetencijas, įdirbį“, – tikino jis.
E.Valatka pasitraukė dėl laiko stokos
Jis pakeitė iki šiol tarybai vadovavusį Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriui Eugenijų Valatką, kuris praėjusią savaitę paskelbė apie pasitraukimą iš pareigų.
E.Valatka anksčiau BNS sakė šias pareigas paliekantis dėl užimtumo universitete ir neigia tokio sprendimo ryšį su organizacijos žurnalistų politinio neutralumo auditu.
E.Valatka per susitikimą su LRT darbuotojais yra sakęs, kad minėto audito dėl žurnalistų politinio neutralumo nepalaiko.
Antrai kadencijai M.Jurkyną į LRT tarybą praėjusių metų gegužę paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda.
LRT taryba – visuomenės interesams turintis atstovauti nacionalinio transliuotojo valdymo organas, sudaromas iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.
Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
