Likus savaitei iki naujosios vyriausybės priesaikos, 2016 m. gruodžio pradžioje LRT eteryje nuskambėjo paskirtojo premjero S.Skvernelio pažadas.
„Kol būsiu ministras pirmininkas, nebus nei vyriausybė, nei jai pavaldžios įstaigos įdarbinimo agentūromis partiečiams“, – kalbėjo jis.
Dabar premjero S.Skvernelio aplinkoje ir vyriausybei pavaldžiose žinybose vis daugėja buvusių pareigūnų. Kas sieja visus šiuos žmones?
„Aš renkuosi komandą pagal kompetenciją ir profesionalumą. Ir dėl tų kompetencijų, kurių reikėjo, jie yra ir pakviesti. Ypač kalbant apie politinio ir asmeninio pasitikėjimo pareigūnus“, – teigia S.Skvernelis.
Tačiau LRT Tyrimo skyriaus surinkti duomenys rodo, kad yra kitų sąsajų. Pirmiausia – tai bendras darbas Policijos departamento sistemoje, kuruojant investicinius projektus, bei glaudūs ryšiai su Lietuvos policijos veteranų asociacija (LPVA), vienijančia daugybę įtakingų pareigūnų.
Pasikvietė buvusio vadovo dukrą
Vos tapęs vyriausybės vadovu, 2017 m. pradžioje S.Skvernelis pakeitė premjero sekretoriato vadovę. Tvarkyti premjero reikalus ėmėsi Živilė Navickaitė-Babkin. Prieš pereidama į vyriausybę, ji dirbo Nacionalinės teismų administracijos (NTA) Komunikacijos skyriaus vedėja.
O štai premjero sekretoriato vadovės tėvas – Vytautas Navickas, dabartinis LPVA Valdybos pirmininkas. Iki 2008 m. jis ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas, kuravo Viešąją policiją – taigi buvo S.Skvernelio, tuomet vadovavusio Eismo priežiūros tarnybai, viršininkas.
Iš pareigų Policijos departamente V.Navickas pasitraukė 2008 m. pradžioje – esą dėl pašlijusios sveikatos. Neoficialiai teigta, kad įtakos sprendimui turėjo jo veiklą lydėjusios abejonės, pirmiausia dėl daugiamilijoninių policijos pastatų statybų. V.Navicką poste pakeitė S.Skvernelis.
2016 m. kovą, eidamas vidaus reikalų ministro pareigas, S.Skvernelis VRM vardu pasirašė bendradarbiavimo sutartį su V.Navicko vadovaujama LPVA. O tų pačių metų rugsėjį asociacija viešai paskelbė nutarusi aktyviau dalyvauti šalies politiniame gyvenime, todėl įvardijo, kad Seimo rinkimuose parems 6 dalyvauti apsisprendusius LPVA narius. Kaip vienas jų paminėtas S.Skvernelis.
„Žinoma (kad LPVA išreiškė paramą per rinkimus – LRT), ir būtų keista, jei būtų neišreiškusi“, – LRT Tyrimų skyriui sako S.Skvernelis.
Tačiau jis neigia, kad galbūt atsidėkodamas pasiūlė savo sekretoriato vadovo vietą LPVA valdybos pirmininko V.Navicko dukrai.
„Tai jūsų interpretacija. Nieko bendro tai neturi. Tai yra politinio ir asmeninio pasitikėjimo pareigūnai, kurie kitose veiklos srityse įrodė, kad gali darbuotis“, – tvirtina jis.
LRT Tyrimų skyriui perduotame raštiškame Ž.Navickaitės-Babkin atsakyme teigiama, kad pareigos jai buvo pasiūlytos „dėl turimos patirties komunikacijos ir projektų valdymo srityse, išsilavinimo ir turimų kompetencijų“.
Rekomendavęs dukrą premjerui neigia ir pats V.Navickas. „Ne aš. Tikrai“, – sako jis, paklaustas, ar padėjo dukrai patekti į vyriausybės kanceliariją.
Tačiau policijos veteranų vadovas neslepia – su premjeru jis pasikalba. Oficialiai ir neformaliai. „Įvairiai būna“, – aiškina V.Navickas.
Bičiulių būrelio kūrimas
Būtent tuo metu, kai S.Skvernelis vietoj V.Navicko 2008 m. tapo generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno pavaduotoju, Policijos departamente pradėjo burtis komanda, virtusi dabartinio premjero atrama.
Šiame kontekste minimos 3 pavardės: Algirdo Stončaičio, dabar dirbančio vyriausybės kancleriu, Renato Požėlos, 2015 m. paskirto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu, bei Donato Malaškevičiaus, dirbančio „Lietuvos geležinkelių“ Pirkimų centro vadovu.
A.Stončaitis policijos generalinio komisaro pavaduotoju tapo 2008 m., kaip ir S.Skvernelis. Pastarasis kuravo Viešąją policiją, o A.Stončaičiui buvo pavesta itin svarbi sritis – formuoti policijos veiklos strategiją investicijų ir techninės plėtros srityse, užtikrinti lėšų planavimą, investicinių projektų įgyvendinimą, ir panašiai. Taigi jo rankose buvo policijos pinigų naudojimas.
2011 m. kovą policijos generaliniu komisaru tapęs S.Skvernelis pasiliko A.Stončaitį pavaduotoju. Antruoju pavaduotoju jis pasirinko savo bičiulį R.Požėlą, vadovavusį Viešosios policijos valdybai.
Tais pačiais 2011 m. S.Skvernelio iniciatyva Policijos departamente buvo sukurta Imuniteto valdyba. Jos vadovu pasirinktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato viršininkas D.Malaškevičius.
2014 m. lapkritį S.Skverneliui tapus vidaus reikalų ministru, karjeros laiptais pradėjo kilti ir artimiausi bendražygiai.
Pasirūpino karjeros augimu
Pirmiausia, persikraustydamas į VRM, S.Skvernelis paskelbė, kad savo įpėdiniu – realiausiu kandidatu į policijos generalinio komisaro kėdę – mato R. Požėlą. Tačiau prezidentės Dalios Grybauskaitės ir tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus valia Policijos departamento vadovu tapo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Linas Pernavas.
Tada, tik apšilęs kojas VRM, 2015 m. kovą S.Skvernelis paskyrė bičiulį R.Požėlą pavaldžios VSAT vadu.
Panašiu metu iš Policijos departamento pajudėjo ir A.Stončaitis. 2015 m. pradžioje jis laimėjo S.Skvernelio vadovaujamos VRM paskelbtą konkursą kanclerio pareigoms eiti. Šių metų pradžioje, po to, kai savo posto atsisakė vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, S.Skvernelis šias pareigas pasiūlė A.Stončaičiui. Vyriausybės kancleris skiriamas be konkurso, kaip premjero asmeninio pasitikėjimo pareigūnas.
LRT Tyrimų skyriaus klausiamas, kokie ryšiai jį sieja su premjeru, rodančiu didelį pasitikėjimą, A.Stončaitis atsakė lakoniškai: „Dalykiniai.“
2015 m., A.Stončaičiui paskui S.Skvernelį persikrausčius į VRM, policijos generalinio komisaro pavaduotojo, atsakingo už policijos finansinės bei ūkinės veiklos kontrolę, poste jį pakeitė jau minėtas Imuniteto valdybos vadas D.Malaškevičius.
Aš turiu pakankamai nedaug draugų, ir renkuosi skyrimus pagal tai, koks žmogus yra profesionalus, atsakingas ir padorus, – teigė premjeras.
S.Skverneliui tapus premjeru, 2017 m. vasarį D.Malaškevičiui buvo patikėtas vyriausybės pirmojo vicekanclerio postas. Tačiau šias pareigas jis ėjo tik kiek ilgiau nei mėnesį: 2017 m. kovą, laimėjęs pakartotinį „Lietuvos geležinkelių“ konkursą, nes pirmajame neatsirado kvalifikuotų ir tinkamų kandidatų, tapo šios valstybės įstaigos Pirkimų centro vadovu.
Kaip 2017 m. agentūrai BNS sakė premjero patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas, D.Malaškevičiaus, anksčiau vadovavusio policijos Imuniteto valdybai, kandidatūra esą susidomėjo pati „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, apie tai informavusi susisiekimo ministrą bei premjerą. S.Skvernelis tada esą pasikalbėjo su D.Malaškevičiumi, kad jis gali laisvai apsispręsti, šis nutarė dalyvauti konkurse ir jį laimėjo.
LRT Tyrimų skyrius paklausė premjero, ar konkrečių pareigūnų skyrimai į aukštas pareigas susiję su draugystės santykiais.
„Aš turiu pakankamai nedaug draugų, ir renkuosi skyrimus pagal tai, koks žmogus yra profesionalus, atsakingas ir padorus“, – teigė premjeras.
Patikėjo ypatingos svarbos projektą
S.Skvernelio aplinkos atstovai skiriami ir į kitus atsakingus postus. Štai šią vasarą atidaryto Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (NBFC), kuriame ketinama sutelkti šimtamilijoninius valstybės įstaigų IT projektus, vadovu tapo Antanas Matusa. Jis laimėjo Finansų ministerijos paskelbtą konkursą būdamas vienintelis dalyvis.
A.Matusa – taip pat išeivis iš Policijos departamento, kuriame taip pat kontroliavo pinigų srautus. 2013–2014 m. jis dirbo Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos (IPTPV) Paramos administravimo skyriaus vedėju – taigi veikė generalinio komisaro pavaduotojo pareigas ėjusio A.Stončaičio kuravimo srityje. Tai LRT Tyrimų skyriui patvirtino Policijos departamento atstovai, nors pats A.Stončaitis neigė, kad A.Matusa buvo jam pavaldus.
Būtent tuo laikotarpiu IPTPV krėtė didžiulis teismais pasibaigęs skandalas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba vykdant viešuosius pirkimus. Skandalo įkarštyje A.Matusa tyliai išėjo iš IPTPV – didelę darbo patirtį sukaupęs pareigūnas pasirinko darbą Lietuvos policijos mokykloje.
Į Policijos departamentą jis grįžo 2016 m., šįkart – į Finansų ir investicijų valdybos Investicijų ir techninės plėtros skyriaus vedėjo postą, taigi atsidūrė A.Stončaitį generalinio komisaro pavaduotojo poste tuo metu pakeitusio D.Malaškevičiaus žinioje.
Šiam, kaip minėta, 2017 m. vasarį tapus vyriausybės pirmuoju vicekancleriu, į vyriausybės kanceliariją perėjo ir A.Matusa. Tuometė kanclerė M.Dargužaitė jį paskyrė vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos ir ES struktūrinės paramos skyriaus patarėju, o po pusmečio – Strateginių pokyčių grupės vyriausiuoju projekto „Pasirengimas bendrųjų funkcijų konsolidavimui“ vadovu. Viešai skelbiamame pareigūno gyvenimo aprašyme nurodoma, kad šias pareigas jis eina ir dabar, tapęs Finansų ministerijai pavaldaus NBFC vadovu.
NBFC pirmadienį LRT Tyrimų skyriui patikslino, kad IT projektai, kurie susiję su NBFC veikla – buhalterinės apskaitos, personalo administravimo ir dokumentų valdymo sistemų kūrimo/tobulinimo projektai.
„Šiems projektams numatoma naudoti išskirtinai tik ES struktūrinės paramos 10-ojo prioriteto lėšas. Tikimasi, kad visus tris projektus pavyks įgyvendinti už ne daugiau, kaip 14 mln. eurų“, – nurodoma NBFC Komunikacijos grupės vyr. specialistė Karolina Barišauskienė.
Taip pat NBFC išsako poziciją, kad 2013 metais Policijos departamento IPTPV krėtęs skandalas dėl automobilių pirkimo niekaip nėra susijęs su A.Matusos asmeniu ar jo tuo metu atliekamomis darbo funkcijomis Policijos departamente, o siūlymas dirbti Vyriausybės kanceliarijoje, teigiama, nėra susijęs su tuo, kad tuo pačiu metu pirmuoju vyriausybės vicekancleriu tapo D.Malaškevičius.
Akiratyje – Kalėjimų departamentas ir aplinkosaugos projektai
Premjero S.Skvernelio patarėju teisės ir teisėsaugos klausimais nuo 2017 m. gruodžio dirba Donatas Matuiza, anksčiau vadovavęs Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ajai valdybai, ėjęs Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. Prieš pereidamas į vyriausybę, jis dirbo teisingumo viceministru, kuravusiu kalėjimų sistemą.
Buvę valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai, kuriems 2016 m. pabaigoje buvo patikėta formuoti Teisingumo ministerijos vadovybę, neoficialiai teigia, kad D.Matuizą jiems atvedė pats S.Skvernelis.
Iš Teisingumo ministerijos pareigūnas pasitraukė nesiliaujant skandalui dėl sprendimo Kalėjimų departamento vadovu skirti anksčiau jo direktoriumi jau dirbusį Artūrą Norkevičių, kuris S.Skvernelio valdomoje VRM ėjo viceministro pareigas. Vis dėlto A.Norkevičius pareigų Kalėjimų departamente taip ir negavo – teigiama, kad kelią jam užkirto STT išvada.
Į šias pareigas 2017 m. pabaigoje buvo paskirtas taip pat buvęs pareigūnas Robertas Krikštaponis, nuo nepriklausomybės pradžios dirbęs policijos sistemoje. 2008 m. jis pasitraukė į pensiją, o prieš paskyrimą vadovavo bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ Prevencijos skyriui.
Dar viena dėmesio centre atsidūrusi valstybės institucija – Aplinkos ministerija. Jos vadovo Kęstučio Navicko patarėju, kuruojančiu korupcijos prevenciją bei stiprinančiu valdymo kontrolę atliekų ir vandenų srityse, nuo šių metų pavasario dirba buvęs Kretingos policijos vadovas Arūnas Merkelis.
Prieš jį šias pareigas ėjo dabartinis teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, buvęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisaro pavaduotojas.
Dabartinio premjero S.Skvernelio artimiausia komanda vadinami buvę kolegos iš Policijos departamento.
- Tai buvęs S.Skvernelio viršininkas V.Navickas, dabar vadovaujantis Lietuvos policijos veteranų asociacijai. Premjero sekretoriato vadove dirba jo dukra Ž.Navickaitė-Babkin.
- S.Skvernelio pavaduotojas Policijos departamente A.Stončaitis dabar – vyriausybės kancleris.
- A.Stončaitį generalinio komisaro pavaduotojo poste pakeitęs D.Malaškevičius buvo paskirtas S.Skvernelio vyriausybės pirmuoju vicekancleriu, dabar vadovauja „Lietuvos geležinkelių“ Pirkimų centrui.
- Vyriausybės iniciatyva įkurtam Bendrųjų funkcijų centrui vadovauja A.Stončaičio buvęs pavaldinys Policijos departamente A.Matusa.
- Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas R.Požėla S.Skvernelio paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu.
- Premjero S.Skvernelio patarėjas teisės klausimais D.Matuiza taip pat dirbo Policijos departamente.
- Dabartinis teisingumo ministras E.Jankevičius prieš tai dirbo S.Skvernelio patarėju ir buvo viceministru Vidaus reikalų ministerijoje.
- Teisingumo viceministras E.Jurkonis anksčiau buvo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisaro pavaduotojas.
- Teisingumo ministerijos žinioje esančio Kalėjimų departamento vadovu tapo buvęs policijos pareigūnas R.Krikštaponis.
- Aplinkos ministro patarėjo kovai su korupcija pareigas eina A.Merkelis, buvęs Kretingos policijos vadas.
Paaiškino žmonių pasirinkimo principus
Svarbi ekspareigūnų, atvestų S.Skvernelio ar jo aplinkos žmonių, susitelkimo vieta – VRM ir jai pavaldžios įstaigos.
Šioje institucijoje ir jai pavaldžiose įstaigose S.Skvernelio aplinkos žmonės, aiškėja, buvo įdarbinami dviem etapais: ir tuo metu, kai dabartinis premjeras vadovavo VRM, ir ministro pareigas po Seimo rinkimų perėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui Eimučiui Misiūnui. Jis kartu su S.Skverneliu 1996–1998 m. dirbo tuometės Lietuvos policijos akademijos Politinės teisės ir profesinės taktikos katedroje asistentais.
E.Misiūnas neneigia matantis tendenciją, kad valstybiniame sektoriuje daugėja buvusių pareigūnų.
„Taip, matau tendenciją, bet labai džiaugiuosi. Pareigūnai, kurie visą laiką tarnavo Tėvynei, netgi atiduodami gyvybę ir sveikatą, dabar ateina į viešąjį gyvenimą, rizikuodami netgi galbūt savo susikurtu autoritetu, nes žinome, kaip viešajame sektoriuje kartais ir nepagrįstai yra maudoma purve, tai aš tai vertinu labai pozityviai“, – sakė jis.
LRT Tyrimų skyriaus paklaustas, ar pareigūnus į postus atveda premjeras, E.Misiūnas svarstė: „Na, ar jis atsiveda, ar mes turime žmonių ratą, kuriais labiausiai pasitikime? Suprantame, kad politiniame lygyje reikia tokių žmonių, kuriais pasitikėtume. Na, negalima pasisodinti labai arti žmonių, kurie kartais galbūt kelia kai kurių klausimų. Turi būti lojalus, turi būti išmintingas, patikimas žmogus. Premjeras taip ir formavo savo komandą.“
Šiuo metu du iš trijų VRM viceministrų yra buvę Policijos departamento darbuotojai. Darius Urbonas į VRM perėjo iš Policijos departamento vyriausiojo patarėjo posto, prieš tai 2 metus dirbo Kauno apylinkės teismo teisėju.
Česlovas Mulma buvo ilgametis Alytaus policijos viršininkas. Pereidamas į VRM, jis Alytaus žiniasklaidai pasakojo sulaukęs asmeninio premjero S.Skvernelio kvietimo.
VRM ministras E.Misiūnas tvirtina, kad savo komandą rinkosi pats – atsižvelgdamas į aukščiau stovinčiųjų pasiūlymus.
„Kada sužinojau, kad būsiu tikrai siūlomas į ministrus, pradėjau dairytis viceministrų. Žinojau, kokios yra sritys, pirmiausiai ir klausiau – ką galite pasiūlyti? Turite galbūt savo žmonių? Gavau tokį pasiūlymą susitikti su vienu, su antru, su trečiu žmogumi. <…> Niekas man viceministrų neįdėjo, niekas manęs neprivertė juos pasiimti, bet aš, įvertinęs jų kompetencijas, atmetęs kitus pasiūlymus, pasirinkau šituos žmones ir tikrai labai džiaugiausi“, – aiškina jis.
Perima jėgos struktūras
Dabartinis viceministras Č.Mulma VRM kuruoja viešąjį saugumą, taigi ir šiai sričiai priskiriamas aštuonias VRM pavaldžias įstaigas. Bent keturiose iš jų, pakeitus vadovus, jau įdarbinti su S.Skvernelio aplinka siejami pareigūnai.
Pirmiausia, dar 2015 m. pavasarį, buvo pakeistas VSAT vadas. Vietoj ankstesnio vadovo Vainiaus Butino į šį postą, kaip minėta, S.Skvernelis paskyrė artimą bičiulį R.Požėlą.
„Bet ar turėti išmintingą draugą yra blogai? Jeigu turiu draugų, išmintingų kaimynų, matau tam tikras savybes ir pasiūlau eiti tam tikras pareigas? Sakyčiau, jei yra aiškių požymių, kad vadovas nesusitvarko – ir tada bėdas dangstant tikrai yra iššūkis. Bet kada galbūt matydamas išmintingą žmogų ir siūlydamas eiti tokias pareigas, padaro teisingą sprendimą, aš tikrai nematau bėdų“, – kalba dabartinis R.Požėlos vadovas E.Misiūnas.
2015 m. vasarą į pensiją buvo išlydėtas ilgametis Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Sergejus Madalovas. Jį S.Skvernelio sprendimu pakeitė aukštas karo policijos pareigūnas Ričardas Pocius. Šį pavasarį jam krito įtarimai dėl galimo tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniais tikslais. Nors per VRM atliktą tyrimą buvo gauti pareigūnų liudijimai, kad R.Pocius galėjo naudotis tarnybiniu transportu ne darbo metu, VRM konstatavo, jog „tai nėra neginčijamai užfiksuota“.
Šį rugsėjį STT paskelbė nustačiusi korupcijos rizikas PAGD: glaudžias sąsajas tarp departamento bei V.Kaziliūno vadovaujamos Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos.
S.Skverneliui baigiant darbą vidaus reikalų ministro poste, į pensiją išėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadas Remigijus Baniulis. 2016 m. pabaigoje paskelbta, kad jį pakeis Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos vadovas Vytas Kaziliūnas, iš PAGD ankstesnio vadovo atleistas vos prieš pusmetį.
Tačiau į PAGD direktoriaus kėdę V.Kaziliūnas taip ir neatsisėdo – 2017 m. sausį pats paprašė jo kandidatūros neteikti „dėl asmeninių priežasčių“. Kiek vėliau pasirodė informacija, kad šis pareigūnas praeityje buvo sulaukęs įtarimų dėl smurto.
PAGD vadovu buvo paskirtas Kęstutis Lukošius, anksčiau taip pat ėjęs aukštas pareigas departamente, o pastarąjį dešimtmetį sukęsis privačiame gaisrinės saugos versle – paskutinį pusmetį kartu su V.Kaziliūnu. Vos po mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, K.Lukošius įdarbino V. Kaziliūną savo patarėju.
Šį rugsėjį STT paskelbė nustačiusi korupcijos rizikas PAGD: glaudžias sąsajas tarp departamento bei V.Kaziliūno vadovaujamos Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos, atstovaujančios projektavimo ir projektų ekspertavimo paslaugas tiekiančių verslo subjektų interesams. Įvertinti šią informaciją pavesta pačiai PAGD vadovybei.
Dar viena rokiruotė įvykdyta praėjusią vasarą. S.Skvernelio vadovaujamai vyriausybei pasiūlius, Seimas pakeitė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) generalinio direktoriaus skyrimo tvarką. Nuo šiol institucijos vadovas be konkurso skiriamas vyriausybės sprendimu.
Netrukus FNTT vadovu vietoj Kęstučio Jucevičiaus buvo paskirtas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovo pavaduotojas Antonis Mikulskis.
S.Skvernelio aplinkos žmonės VRM:
- VRM ministras E.Misiūnas – 1996–1998 m. S.Skvernelio studentas ir bendradarbis Lietuvos policijos akademijos Politinės teisės ir profesinės taktikos katedroje;
- VRM viceministras D.Urbonas – buvęs Policijos departamento patarėjas;
- VRM viceministras Č.Mulma – buvęs Alytaus policijos viršininkas.
Viceministro Č.Mulmos kuruojamose institucijose:
- Valstybinė sienos apsaugos tarnyba – R.Požėla, buvęs S.Skvernelio pavaduotojas Policijos departamente;
- Viešojo saugumo tarnyba – R.Pocius, Karo policija;
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – A.Mikulskis, buvęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisaro pavaduotojas;
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) – patarėjas V.Kaziliūnas, ilgametis PAGD vadovo pavaduotojas.Taip pat skaitykite:
-
Viešųjų ryšių specialistas: S.Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją
-
Ką premjeras kalbėjo apie žiniasklaidą Vyriausybės pasitarime?
-
Politologė apie ištrinto įrašo skandalą: S.Skvernelio elgesys rodo pavojingą tendenciją
-
Seimo komiteto posėdžių transliavimas skatina ne tik skaidrumą
-
