LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vieno iš draustinių buferinėje zonoje bendrovė „Vici Investments“, kurios vienintelis akcininkas – V.Matijošaitis, įsigijo žemės ir prieš pat tarybos sprendimą užregistravo mažiausiai 15 sklypų. Tame pačiame posėdyje taryba nusprendė mažinti ir Kauno Vičiūnų vandenvietę. Kaip tik šioje teritorijoje V.Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis turi nekilnojamojo turto.
Keis statybų ribojimus
Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įsikūręs vaizdingoje Kauno teritorijoje, apimančioje tiek pačią santaką, tiek abiejų upių slėnius, Lampėdžių mišką ir ežerą. 2002 m. Kauno miesto savivaldybė šį draustinį įsteigė siekdama išlaikyti jį kuo mažiau urbanizuotą.
Šiuo metu aplink Lampėdžių ežerą sunku rasti vietą, kur neburzgia technika. Kauno miesto savivaldybė vykdo du projektus. Pirmasis – Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio sutvarkymas, kuris vykdomas Europos Sąjungos lėšomis. Antrasis – tarptautinės irklavimo bazės kūrimas. Dėl šio projekto dabar nukasinėjamas Lampėdžio ežero pusiasalis, kuris ribojosi su „Vici investments“ įsigytais sklypais.
Šių metų pradžioje vienoje iš šio draustinio buferinių zonų Kauno mero V.Matijošaičio įmonė „Vici investments“ įregistravo mažiausiai 15 sklypų, kuriuose planuojama statyti prestižinius būstus. Šioje vietoje buvo numatoma leisti vystyti tik viešbučius arba ne didesnius kaip dviejų butų namus. Be to, ribotas statinių skaičius viename sklype.
Praėjus savaitei po sklypų įregistravimo, Kauno miesto savivaldybėje buvo parengtas projektas, kuriuo siūloma leisti koreguoti specialųjį planą, nustatantį ir statybų tvarką. Projektą rengęs Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius aiškina, kad poreikis koreguoti draustinio planus atsirado dėl pasikeitusių Teritorijų planavimo įstatymo ir miesto bendrojo plano.
„O draustiniai buvo patvirtinti 2011 m. Jų formuluotės liko po senovei“, – aiškina N.Valatkevičius.
Anot jo, savivaldybė iš gyventojų, vykdančių statybas, sulaukia daug skundų bei prašymų išaiškinti neatitikimus tarp šių trijų dokumentų.
Tą pačią dieną buvo parengti, o vėliau kartu ir taryboje svarstyti sprendimai dėl dviejų greta esančių kraštovaizdžio draustinių – Nemuno ir Nevėžio santakos bei Veršvos teritorijų. Projektai dėl šių draustinių specialiųjų planų koregavimo – identiški ir, kaip pripažino N.Valatkevičius, kopijuoti vienas nuo kito.
LRT Tyrimų skyrius savaitę bandė gauti atsakymus, dėl kokių priežasčių nuspręsta koreguoti draustinių specialiuosius planus, tačiau jokių konkrečių atsakymų savivaldybės specialistai nepateikė. Buvo kalbama apie „teisinę koliziją“, neatitikimus tarp teisės aktų.
Galų gale N.Valatkevičius pripažino, kad viena iš priežasčių yra ta, jog savivaldybės netenkina dabar galiojantys statybų ribojimai kai kuriose draustinių vietose bei jų buferinėse zonose.
„Tarkime, Veršvų draustinyje pagal bendrąjį planą yra numatytos teritorijos mažaaukštei gyvenamajai statybai ir tie dalykai galėtų atsirasti. O specialiajame plane yra nurodyta, kad paprasčiausiai viename sklype galima statyti vieną statinį. O sklypai yra, pavyzdžiui, hektaro, atkurti nuosavybės teisėmis. Tai kaip dabar toliau daryti? Tai va ir yra paprasčiausiai tokių [priežasčių]. Nenoriu visų vardyti, čia aš jums ne ataskaitą duodu. Yra vienas kitas pavyzdys ir, manau, kad to visiškai pakanka“, – LRT Tyrimų skyriui sakė N.Valatkevičius.
Nuo balsavimo nenusišalino
Tarybai svarstant siūlymą koreguoti draustinių planus buvo pasiūlymų šį klausimą atidėti kitam posėdžiui. Tačiau toks siūlymas – atmestas. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad galėjo būti skubėta, nes tai buvo priešpaskutinis posėdis prieš rinkimus. O paskutiniajame taryba turėtų svarstyti biudžetą, todėl papildomiems klausimams galėjo nelikti laiko.
Pats V.Matijošaitis nuo balsavimo dėl šio klausimo nenusišalino ir sprendimui pritarė, nors jo interesai yra tiesiogiai susiję su viena iš šių teritorijų. Pakeitimai gali apimti jo valdomoms žemėms taikomas statybų taisykles. Pavyzdžiui, kad jose būtų leidžiami aukštesni, didesni pastatai arba viename sklype jų būtų galima statyti daugiau.
Tapęs Kauno miesto meru V.Matijošaitis pasitraukė iš jam priklausančių įmonių vadovo postų, bet liko akcininku. Registrų centro duomenimis, jau minėtai „Vici investments“ vadovauja mero sūnus Š.Matijošaitis, tačiau visas įmonės akcijas ir toliau valdo meras.
LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme Š.Matijošaitis sako, kad Lampėdžio ežero pakrantėje planuojami statyti prestižiniai būstai. Tai, jog šalia draustinis – esą tik privalumas.
„Žvelgiant grynai per komercinę verslo prizmę – mus visiškai tenkina dabartinis šios teritorijos reglamentavimas, neturime jokio intereso jo keisti, priešingai, ribojimąsi su draustiniu laikome privalumu prestižiniam būstui“, – rašoma Š.Matijošaičio atsakyme.
Tačiau kol kas šioje teritorijoje ribojamas sklypų užstatymo tankis, todėl gali būti, kad dėl to keturi 2016 m. „Vici investments“ įsigyti dideli sklypai šį sausį padalyti į 17 mažesnių, iš kurių 15, remiantis „Registrų centro“ duomenimis priklauso V.Matijošaičio įmonei.
Pats meras pakomentuoti situacijos laiko nerado. Beveik savaitę bandžius derinti susitikimo laiką, mero atstovas spaudai Tomas Grigalevičius vis „nesusitiko su meru, todėl negalėjo paklausti, ar meras sutiks duoti interviu.“ Galų gale, vasario 8 d. jis pranešė, kad „šiandien meras laiko nebeturi, o kitą savaitę bus išvykęs atostogų.“
LRT Tyrimų skyrius raštu paklausė V.Matijošaičio apie jo verslo interesus, kurie galėtų būti susiję su siekiu koreguoti draustinių planus. Meras į juos neatsakė, tačiau per savo atstovą spaudai atsiuntė komentarą, savo verslo įtaką vadindamas „absurdu“.
„Jūsų klausimuose minimos įtakos yra visiškas absurdas. Tai nieko bendro su realybe neturinčios, tendencingai suformuluotos prielaidos. Man tai labai primena konservatorišką įprotį prieš rinkimus pradėti šmeižto kampanijas. Prieš praeitus rinkimus plakatuose man buvo priekaištaujama, kad esu dirbęs teisėsaugoje. Neabejojau, kad kažko panašaus sulauksiu ir dabar“, – rašoma V.Matijošaičio atsakyme.
Gyventojai piktinasi
Planais koreguoti draustinių specialųjį planą piktinasi vieno jų teritorijoje susibūrusi Lampėdžių bendruomenė. Pasak šios bendruomenės centro direktorės Dalios Akramienės, susidaro įspūdis, kad miesto valdžia gali net ir saugomose teritorijose elgtis, kaip nori.
„Sprendimas priimtas skubotai. Visiškai nebuvo informuota nei visuomenė, nei tarybos nariai. Buvo deklaruota, kad dabartinis specialusis planas neadekvatus draustinio tikslams ir yra probleminės vietos. O paklausus, kokios tos probleminės vietos ir ką reiškia neadekvatus – ar jis per griežtas, ar kaip tik per švelnus – mums nebuvo paaiškinta“, – piktinasi D.Akramienė.
Tuo metu savivaldybės atstovai kol kas nemato reikalo konsultuotis su specialistais ar bendrauti su visuomene.
„Aš nemanau, kad šitame etape iš tikrųjų reikėtų bendrauti. Taryba patvirtino tuos specialiuosius planus, taryba turi teisę juos pradėti koreguoti, o kaip ten bus pakoreguota, tai pasakysime vėliau“, – nurodo N.Valatkevičius.
Tačiau miesto bendruomenė sako norinti žinoti, dėl kokių priežasčių ir kas konkrečiai bus keičiama miesto saugomose teritorijose.
„2014 m. pati savivaldybė patvirtino specialųjį planą šiai teritorijai. Jį rengiant dalyvavo gamtosaugos specialistai, buvo įtraukti ir kiti specialistai. Bendru sutarimu tas planas buvo patvirtintas“, – prisimena D.Akramienė.
N.Valatkevičius rengdamas sprendimą sako nematęs reikalo konsultuotis su jokiais specialistais, nes to jam nepavedė Kauno miesto Administracijos direktorius. O skubotu šio sprendimo nelaiko, nes miesto bendrojo plano stebėsenos analizė, kurioje, pasak N.Valatkevičiaus, užfiksuoti teisiniai neatitikimai, patvirtinti pernai rugpjūtį.
Teisėta, bet neteisinga
Pasak Saugomų teritorijų tarnybos, savivaldybės įsteigti draustiniai – visiškai priklausomi nuo savivaldos valios.
„Savivaldybių įsteigtas saugomas teritorijas koordinuoja pačios savivaldybių administracijos. Jūsų minimas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis yra įsteigtas Kauno miesto savivaldybės ir ji turi teisę rengti planavimo dokumentus bei ten nustatyti tam tikrus apribojimus“, – sako Saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus laikinoji vedėja Agnė Jasinavičiūtė.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad planuojant bet kokias korekcijas reikia atsižvelgti į saugomos teritorijos tikslus.
Minimi kraštovaizdžio draustiniai buvo įsteigti siekiant išlaikyti teritoriją kuo mažiau urbanizuotą. Tačiau panašu, kad Kauno miesto savivaldybė nori leisti pačiuose draustiniuose ir jų buferinėse zonose intensyvesnes statybas.
Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad keičiant draustiniams taikomas, pavyzdžiui, statybos taisykles, turėtų būti pasirenkami tokie patys vertinimo kriterijai, kaip ir steigiant draustinius.
„Nereikia pamiršti, kad steigiant draustinį yra labai didelis kriterijų sąrašas ir jį įsteigti nėra paprasta. Pamenu Veršvų draustinio steigimo aplinkybes. Jį norėta steigti iškart po Nepriklausomybės atgavimo, bet reikėjo surinkti argumentus, mokslinius tyrimus padaryti įrodant, kad tai yra svari vertybė. Peržiūrint reglamentus, kur yra didžiausia rizika, kad turėtų būti pasveriama tais pačiais kriterijais, kiek praranda visuomenė, jei draustinio ribos ar jo režimo statusas keičiamas. Nes tas veržimasis privataus ir viešo intereso sąskaita vyksta visuose įmanomuose draustiniuose. Ir tai yra blogas precedentas“, – pabrėžia K.Navickas.
Dėl to jis tokius sprendimus vadina „teisėtais, bet neteisingais“. Pasak K.Navicko, pagal įstatymą miesto taryba neprivalo konsultuotis su visuomene prieš kiekvieną sprendimą, tačiau tokiais jautriais klausimais bendravimo turėtų būti daugiau.
„Nes draustiniai yra steigiami tenkinant visuomenės poreikį ir tai yra labiau visuomenės spaudimo išdava nei atvirkščiai“, – sako K.Navickas.
Tuo metu Ekologinės bendrijos „Atgaja“ pirmininkas Saulius Pikšrys sako, kad jam tokie skubūs sprendimai atrodo „nešvarūs“ ir kelia minčių, jog gali būti priimami, siekiant patenkinti verslo interesus.
„Draustiniai tam ir kuriami, kad ten būtų kažkas saugoma. Jei yra kraštovaizdžio draustinis, vadinasi, jis kažkokias vizualines vertybes saugo. Ten yra atitinkamai ir paukščių rūšių, ir augalų rūšių. Kai kurios rūšys saugomos Lietuvos raudonojoje knygoje. Specialiuoju planu yra nustatytas režimas, ką ten galima daryti. Jei jį koreguoja, jei jis jiems (savivaldybei, – LRT past.) netinka, tai pasikoreguos taip, kad tiktų ką nors plėsti, ką nors statyti“, – dėsto S.Pikšrys.
Teritorijoje – intensyvios statybos
Jau minėtame vasario 5 dienos Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta ir sprendimui sumažinti Vičiūnų vandenvietę. Abiejose Vičiūnų vandenvietės pusėse sklypus turi mero sūnus Š.Matijošaitis, kandidatuojantis į miesto tarybą. Jis valdo mažiausiai 2 hektarus žemės.
Vičiūnų gyvenvietė įsikūrusi Kauno Panemunės seniūnijoje, ties Nemuno vingiu. Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad žemė čia vertinga, o patys Vičiūnai, kur gyvena ir meras, laikomi prestižine vieta.
Š.Matijošaitis sako, kad jam priklausantys sklypai aplink Vičiūnų vandenvietę patenka į 2-ąją vandenviečių apsaugos zoną ir gyvenamųjų namų statyba šioje teritorijoje leidžiama. Jis priduria, kad jo sklypus nuo vandenvietės skiria kiti sklypai.
Tačiau kaip rodo „Registrų centro“ duomenys, Š.Matijošaičiui priklauso sklypai ir Kruonio gatvėje, kurių nuo vandenvietės kiti gyvenamieji sklypai neskiria.
„Kalbant apie Vičiūnų vandenvietę, man priklausantys sklypai patenka ne į vandenvietės teritoriją (nuo jos skiria kiti gyvenamieji sklypai), o tik į antrąją jos apsauginę zoną – į ją patenka praktiškai visi Vičiūnų gyvenvietėje esantys namai, čia kurtis pradėję dar tarybiniais laikais prieš daugybę dešimtmečių“, – rašoma Š.Matijošaičio atsakyme LRT Tyrimų skyriui.
Tačiau „Registrų centro“ duomenys rodo, kad ne visi Vičiūnų gyvenvietėje esantys sklypai turi žymą „požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona“.
Tikslas – sklypai?
N.Valatkevičius, pristatinėjęs ir Vičiūnų vandenvietės sumažinimo projektą, teigė, kad „Kauno vandenims“ nėra tikslinga valdyti tokią didelę teritoriją, mat Kaune mažėja vandens suvartojimas. Tačiau „Kauno vandenų“ technikos vadovas Dainius Gudavičius, paklaustas apie tai, kur gimė idėja mažinti Vičiūnų vandenvietę, nurodė į savivaldybę.
„Praėjusiais metais gavome iš savivaldybės informaciją, kad žmonės nori susigrąžinti žemę. Kartu gavome užklausą, ar galėtume tai padaryti, ar būtų galima sumažinti apsaugos zoną, kad ta žemė būtų grąžinta gyventojams“, – prisimena D.Gudavičius.
Tačiau išgirdęs, kad savivaldybė šio poreikio autorystę priskiria savivaldybės valdomai įmonei, D.Gudavičius sakė, jog „galima sakyti, kad čia kaip ir abipusis noras.“
Tuo metu savivaldybės atstovai griežtai kratosi Vičiūnų vandenvietės mažinimo autorystės. „Nežinau tokio teiginio. Negalėčiau pasakyti, mane tas nelabai domina“, – atkirto N.Valatkevičius, paklaustas, kodėl „Kauno vandenys“ sako, jog vandenvietės sumažinimo pageidavo savivaldybė.
Klausimų kelia ir „Kauno vandenų“ pateikta vandens suvartojimo statistika. Ji rodo, kad Kauno mieste ir rajone vandens suvartojama vis daugiau. 2014 m. tiekta daugiau kaip 15 700 kubinių metrų vandens, o pernai šis skaičius pasiekė 17 700 kubinių metrų. Toks augimas atsiranda dėl to, kad didėja vandens vartotojų skaičius Kauno rajone.
LRT Tyrimų skyriui paprašius patikslinti, kiek vandens suvartojama mieste, savivaldybės viešųjų ryšių specialistai paaiškino, kad šie rodikliai neskaidomi ir nėra fiksuojami atskirai. Be to, visos „Kauno vandenų“ vandenvietės gali tiekti vandenį tiek miestui, tiek rajonui, todėl augant poreikiui bet kurios vandenvietės aptarnaujama teritorija gali būti išplečiama.
Savivaldybės atstovų teigimu, mažinant Vičiūnų vandenvietes bus atriektas 7 hektarų plotas. Pusę jo sudaro valstybinis miškas. Kita pusė, kaip nurodoma, bus skirta gyventojams, kurie nori susigrąžinti žemę Panemunės savivaldybėje.
Valdybose – „savi“
LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad ne vienos Kauno savivaldybės valdomų įmonių valdybose dirba „Vieningo Kauno“ nariai arba „Vičiūnų grupės“ darbuotojai.
Jau minėtų „Kauno vandenų“ valdyboje – artimi V.Matijošaičio bendražygiai. Valdybos pirmininkas Konstantinas Pesenka yra „Vieningo Kauno“ narys, šiuose savivaldos rinkimuose gavęs 12 numerį sąraše. Valdybos narys Mindaugas Šimkus dirba „Vičiūnų grupėje“. Jis yra ir „Kauno švaros“ valdybos narys.
Dar vienas valdybos narys – verslininkas Antanas Etneris, taip pat priklausantis „Vieningam Kaunui“. Jis su Š.Matijošaičiu kartu vystė ne vieną prestižinį statybų projektą Kaune. O „Kauno vandenų“ narys Gediminas Ganatauskas yra visuomeninis V.Matijošaičio patarėjas bei Š.Matijošaičio įmonės „Kauno saulėtekis“ darbuotojas.
Tokia jungtinė „Vieningo Kauno“ ir su Matijošaičių verslais susijusių asmenų valdyba, kaip suburta „Kauno vandenyse“, nėra išskirtinis atvejis Kaune. Panaši situacija ir kitų – itin svarbių miestui – savivaldybei pavaldžių įmonių vadovybėse.
