Po susitikimo S.Skvernelis tikino, kad su opozicijos atstovu kalbėjosi apie penktadienio darbotvarkės klausimus. Taip pat – ir siūlymą kurti komisiją LRT veiklai tirti.
Tačiau S.Skvernelis tikina, kad nekūrė koalicijos šiai iniciatyvai sužlugdyti.
Atrodo, jam tai ir nebūtų pavykę, nes Gabrieliaus Landsbergio nuomonė šįkart sutampa su R.Karbauskio, o ne su S.Skvernelio.
„Aš palaikysiu komisijos sudarymą. Aš manau, kad ji turi būti sudaryta ir klausimai turi būti atsakyti“, – penktadienį ryte teigė G.Landsbergis.
Pasak jo, Seimas turi teisę gauti į visus klausimus, nesusijusius su LRT kuriamu turiniu.
Klausiamas, ką R.Karbauskis jam pažadėjo už paramą šiuo klausimu, konservatorius juokavo: „Amžiną meilę“.
„Aš nesiveliu į tą diskusijos dalį, kad tai yra dviejų žmonių kova. Ji man yra nepriimtina ir žemina Seimo prestižą ir orumą. Bet kaltės yra šiek tiek abiejose pusėse. Buvo pasirinkta taktika įvelti į debatus neva tai yra dviejų asmenų ginčas. Tai nėra dviejų asmenų ginčas. Tai yra institucijos, turinčios žmonių mandatą, matymas. Tai yra Seimo pozicija. Seimas turi teisę užduoti klausimus“, – teigė G.Landsbergis.
Tiesa, konservatorių lyderis savo nuomonės palaikyti kitų frakcijos narių nevertė. Jiems leista balsuoti laisvai. G.Landsbergis pripažino, kad daugelis frakcijos narių palaikys premjero poziciją.
Premjeras komisijos nenori
Premjeras įsitikinęs, kad Seimo komisijos LRT veiklai tirti burti nereikia. Esą visus tyrimus gali atlikti kitos valstybės institucijos arba tarptautinis auditas.
„Tikrai klausimų yra labai daug. Pažiūrėjus tą informaciją, mano, kaip buvusio teisėsaugininko, sprendimas būtų vienareikšmiškas – kreiptis į teisėsaugą, kad būtų atliekamas tyrimas“, – kalbėjo S.Skvernelis. Premjero nuomone, yra duomenų, kad LRT lėšas naudojo neskaidriai.
Pasak jo, kitas kelias – Seimo komisija – gali kelti klausimų dėl proceso politizavimo ir kišimosi į žiniasklaidos nepriklausomumą.
„Valstiečių“ frakcija bendros pozicijos šiuo klausimu taip pat neturi. R.Karbauskis pripažino, kad dalis frakcijos, kaip ir premjeras, mano, kad LRT veiklą geriau ištirtų ne politikai.
Tačiau jis tikino, kad penktadienį visa frakcija balsuos už komisijos subūrimą.
„Mes turime bendrą nuomonę ir, atrodo, vieningai balsuosime. Buvo pakeltos rankos šiuo klausimu frakcijoje. Jokio skirtumo nuomonių šiuo klausimu nėra. Yra šiek tiek skirtingas požiūris, kokiu keliu eiti, bet šiandien frakcija vieningai balsuos“, – sakė R.Karbauskis.
S.Skvernelis pripažino, kad turi palaikymą jį delegavusios partijos frakcijoje, tačiau sakė neskaičiavęs, kiek „valstiečių“ stoja į jo pusę. Vis dėlto jis pripažino, kad balsavime frakcijos nariai palaikys R.Karbauskio siūlomą kelią.
„Dauguma, ko gero, bus už komisiją. Čia nėra mano ar kita pusė. Mes visi toje pačioje pusėje, nes turime bendrą tikslą, matome bendrą problemą, o koks taktinis kelias bus pasirinktas, tai apsispręs Seimas“, – kalbėjo jis.
R.Karbauskis tuo tarpu prašė net liberalų palaikymo komisijos kūrimui. Tiesa, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas teigė „valstiečio“ įkalbinėjimams nepasiduosiąs. Liberalai ketina nedeleguoti savo atstovo į komisiją, net jei ji bus sukurta.
„Valstiečių“ pirmininkas sako, kad komisijos reikia, nes LRT pateikta informacija yra „skandalinga“, bet kol kas esą ją net skaityti labai sunku.
„800 puslapių suversta bet kaip. Komisija turės didelį darbą ją išnagrinėti visą. Iš to, ką pamatėme, ką skaitėme, galiu pakartoti, ką esu sakęs, kad tai labai skandalinga. Faktas, kad labai daug informacijos tiesiog nepateikta“, – teigė jis.
R.Karbauskis tikino, kad komisijoje iš 13 narių penki bus „valstiečiai“.
Atlikti LRT ūkinės ir finansinės veiklos parlamentinį tyrimą siūlė 40 Seimo narių iš valdančiosios „valstiečių“, opozicinės „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų.
Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Be to, komisija turėtų nagrinėti, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.
Pagal projektą, parlamentarai turėtų įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai siūloma pavesti išaiškinti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.
Prieš tai kelios dešimtys parlamentarų dukart teikė LRT tarybai klausimus, bet tikino visų atsakymų negavę.
LRT taryba iš pradžių atsisakė pateikti Seimui konkrečius duomenis motyvuodama komercinėmis paslaptimis ir konfidencialiomis sutartimis su laidas kuriančiais prodiuseriais bei kompanijomis. Vėliau dalį duomenų pateikė su grifu „konfidencialiai“.
