Kaip pranešė LRTK, trečiadienį komisijos nariai pritarė, jog šių gairių projektas būtų teikiamas viešam svarstymui.
Patys tinklaraštininkai kritikuoja iniciatyvą, sakydami, kad tam nėra teisino pagrindo, be to, kiltų daugybė problemų praktiškai įgyvendinant siūlymus.
Pasak LRTK, pagrindas reguliuoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus atsirado 2021 metais perkėlus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, o vlogerio sąvoka nors ir nėra apibrėžta teisės aktuose, įprastai jis suprantamas, kaip asmuo, skelbiantis turinį dalijimosi vaizdo medžiagą platformose, dažniausiai tinkle „YouTube“.
Pasak komisijos tiek „YouTube“, tiek ir „Facebook“, „TikTok“ platformos ima konkuruoti dėl tos pačios auditorijos, kaip ir tradicinė audiovizualinė žiniasklaida.
„Be to, jos taip pat daro didelį poveikį, nes jomis naudotojams suteikiama geresnė galimybė formuoti kitų naudotojų nuomones ir daryti joms įtaką“, – teigia komisija.
Argumentai – nepilnamečių apsauga, reklamos
„Vlogerių, teikiančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, priežiūra yra reikalinga siekiant užtikrinti, kad jų kanaluose būtų laikomasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų bei komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimui taikomų reikalavimų“, – argumentuoja LRTK.
Anot jos, panaši, kaip siūloma, vaizdo tinklaraštininkų priežiūra vykdoma ir kitur Europoje, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje.
LRTK gairėmis siekia nustatyti, kad šie tinklaraštininkai informuotų LRTK apie paslaugų teikimą.
„Gairėse nustatyti požymiai, pagal kuriuos LRTK galės nuspręsti, kokie vlogeriai turėtų būti laikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais. Taip pat gairėse nustatytos išimtys, kam neturėtų būti taikomas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų apibrėžimas“, – sako LRTK.
Pasiūlymus projektui prašoma pateikti iki vasario 4-osios.
S.Malinauskas: siūlymai – neargumentuoti
Savo kanalą su daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių „YouTube“ turintis buvęs žurnalistas ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sako pasigendantis LRTK paaiškinimų ir argumentų tokiam siūlymui.
Anot jo, nors LRTK nurodo, jog reguliavimą norima nustatyti remiantis Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, iki šiol šioje platformoje netenka susidurti su, pavyzdžiui, N-7, N-18 ar panašiu žymėjimu stebint kitų valstybių atstovų keliamus vaizdo įrašus.
Jis kelia klausimus, pagal kokius kriterijus būtų skirstoma, ką priskirti žiniasklaidai, ko – ne.
„Tai nėra televizija, tai yra asmeninė nuomonė, tai – blogeriai, kurie užsiima įvairiausia veikla: tai gali būti podkastai (tinklalaidės – BNS), gali būti politika, pramogos ir panašiai. Visų šių paaiškinimų nėra, tikimės, kad jie atsiras“, – BNS sakė tinklaraštininkas.
Pasak jo, Lietuva, priešingai, nei kitos ES valstybės, jau turi neigiamos praktikos aklai taikant ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), kai išimtys dėl informacijos skelbimo netaikomos net ir žurnalistams, tad čia įžvelgė analogiją.
„Raginu nieko neskubėti registruoti, tai turi būti teisiškai išaiškinti klausimai, nes tai sukeltų „YouTube“ kūrėjams didžiules teisines pasekmes, apie kurias, deja, pati komisija detaliai nepasakoja“, – pridūrė jis.
Klausimai dėl užsienio kūrėjų
S.Malinauskas pabrėžė, kad „YouTube“ negalima lyginti su tradicine žiniasklaida, nes tinklo principai yra vengti bereikalingos cenzūros, įvairiuose keliamuose įrašuose galima rasti ir keiksmažodžių, ir provokuojančio turinio.
Jam kyla klausimų, kas ir pagal kokius kriterijus spręstų, kaip žymėti turinį – ar tai turėtų daryti patys tinklaraštininkai, ar šią administracinę naštą prisiimtų pati LRTK, kaip tai būtų įmanomam, pavyzdžiui, kai turinys įkeliamas savaitgalį, nedarbo valandomis.
„Pirmiausia norėtųsi žinoti, kiek LRTK žymės, cenzūruos ir nagrinės žymiai didesnių angliškų kanalų turinį. Nes Lietuvoje ir mano vaikai – turiu dvi dukras – ir kiti jauni žmonės žiūri pasaulines žvaigždes, kurios žaidžia „Roblox“, dar kažkokius vlogus. Kai kalbama apie komercinius dalykus – jau dabar tai reglamentuoja Reklamos įstatymas, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba vertina vlogerius ir socialiniuose tinkluose“, – sakė jis.