„Akcentavome, kad dabartinis status quo yra pasiteisinęs per šešerius egzistavimo metus, per dvi tiesiogiai rinktų merų kadencijas. Mes prašėme ir sakėme, kad tai galėtų būti įteisintas de jure elementas ir tapti Konstitucijos dalimi“, – po susitikimo Seime žurnalistams sakė LSA prezidentas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.
Pagal LSA projektą, Konstitucijoje būtų numatyta, kad savivaldybių tarybų nariai ir merai renkami ketveriems metams, bei kad meras yra „savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, atstovaujantis savivaldybei ir vykdantis įstatymuose nustatytus įgaliojimus“.
„Mūsų logika yra tokia: kam bandyti keisti sistemą, kuri tinkamai veikia? (...) Iki šiol man atsakymo nėra, ką norime patobulinti. Norime patobulinti mersedesą? Mes manome, kad tas mersedesas ir dabar puikiai važiuoja“, – sakė M.Sinkevičius.
Anot jo, neįmanoma gryna atstovaujamoji ir gryna vykdomoji valdžia.
„Manome, kad tai normali mišri samplaika. Ir centrinėje valdžioje nėra labai aiškaus atskyrimo“, – tvirtino LSA vadovas.
Konstitucijoje įteisinti dabartinį savivaldos modelį nesutinka valdantieji konservatoriai ir liberalai. Jų teigimu, to neleidžia padaryti Konstitucinio Teismo nutarimas, kalbantis apie visų tarybos narių lygias teises.
Tuo metu opozicinės partijos ir valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija laikosi tos pačios pozicijos kaip Savivaldybių asociacija – kad reikia palikti merą-savivaldybės tarybos pirmininką su kai kurios vykdomosios valdžios galiomis.
LSA vadovai trečiadienį prašė parlamento pirmininkės kuo skubiau rasti politinių jėgų sutarimą dėl Konstitucijos pataisos.
„Mūsų prašymas buvo, kad susitarimas, koks jis bebūtų, gimtų raštišku pavidalu ir dar šioje pavasario sesijoje. Kad per gegužę, birželį būtų pirmas balsavimas dėl Konstitucijos pataisos. Jeigu dėl to nesusitariame per pavasario sesiją, manome, kad po vasaros, rudens sesijos metu, irgi nesusitarsime. Tai kels papildomų įtampų, politinių spekuliacijų, galbūt norus daryti referendumus ir panašiai, ko, manau, visiškai nereikėtų“, – sakė M.Sinkevičius.
Šiuo metu Seime rengiamas kompromisinis trečiasis Konstitucijos pataisos variantas.
„Vienas iš galimų sprendimo kelių būtų labai lakoniškai keisti Konstituciją. Tiesiog įrašant merą, kaip dar vieną (renkamą – BNS) instituciją ir paliekant visus kitus klausimus sureguliuoti įstatymu“, – po susitikimo sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Tai galbūt nėra visiškai optimalus sprendimas, bet galėtų būti vienas iš kelių užtikrinti kuo platesnį palaikymą čia, Seime“, – pridūrė ji.
Trečiadienį šį projektą aptars valdančiosios koalicijos atstovai.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą, paaiškėjo, kad skiriasi pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
