LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas (kandidatų į Seimą sąraše Nr. 2) priminė, jog kilus pandemijai buvo panaudotos rezerve sukauptos lėšos ne tik medikų atlyginimams padidinti, bet ir medicinos priemonėms įsigyti.
„Pandemijos akivaizdoje į priešakines linijas stoję medikai verti didelės pagarbos, ir žinoma, didesnio atlygio – tai turi būti mūsų kitos Seimo kadencijos siekis. Tačiau labai svarbu nepamiršti ir pacientų poreikių. Siekdami užtikrinti visiems Lietuvos gyventojams galimybę laiku gauti kokybiškas ir veiksmingas skubios medicinos pagalbos paslaugas, mažinant atskirtį tarp miestų ir regionų, nepalaikėme koalicijos partnerių siūlomos sveikatos įstaigų reformos. Mūsų nuomone, regioninių ligoninių uždarymas blogintų sveikatos paslaugų prieinamumą kaimiškuose rajonuose. Žymiai svarbiau yra sveikatos apsaugos sistemos įstaigų ir tarnybų veiklos koordinacija ir sąveika, tuo turėtume užsiimti“, – sako G.Kirkilas.
Pakeista vaistų kompensavimo politika leido racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamas medicinos pagalbos priemones gali gauti mažas pajamas gaunantys 75 m. ir vyresni asmenys. Tai buvo LSDD frakcijos Seime iniciatyva.
„Kiekvienas pacientas turi gauti kokybiškas ilgalaikės slaugos paslaugas, jei jų prireikia. Svarbu užtikrinti, kad slaugos atveju artimieji galėtų skirti laiko darbui ir šeimos poreikiams, o ligonis gautų integruotas ilgalaikės socialinės globos ar slaugos paslaugas. Kai karantino metu iškilo klausimas dėl paliatyvios slaugos poreikį turinčių ligonių, rūpinomės, kad skubiai būtų priimtas įstatymas, neleisiantis tokių žmonių praėjus 120 dienų iš ligoninės išmesti į gatvę. Reagavome operatyviai“, – prisimena G.Kirkilas, kandidatas Fabijoniškių vienmandatėje apygardoje.
Medikai užversti popieriais, pacientai skundžiasi nepagarba: sprendimas yra
Seimo Pirmininko pavaduotoja, kandidatė į Seimą Baltijos rinkimų apygardoje Irena Šiaulienė sako, kad LSDDP rinkimų programoje sudėtos gairės, kokia linkme „socdarbiečiai“ keistų sveikatos politiką, jei patektų į Seimą.
„Sieksime kokybiškos sveikatos apsaugos sistemos, kai paslaugos teikiamos laiku, prieinamos kiekvienam, orientuotos į ligų prevenciją. Nežiūrint pandemijos keliamų problemų, spartinsime pacientų patekimą pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus. Nebus uždarinėjamos ligoninės regionuose, esame už tai, kad būtų plėtojama tai, kas gero jau yra sukurta, pvz., insulto, traumų, greitosios pagalbos klasteriai. Mažinsime popierizmą, su kuriuo susiduria šeimos gydytojai, peržiūrėsime medikų darbo krūvius ir įkainius, kad jiems nereikėtų lakstyti per kelias darbo vietas, tuomet ir jauni gydytojai būtų suinteresuoti dirbti regionuose. Mokestis už sveikatos priežiūros paslaugas bus grįstas paslaugų kokybe ir gydymo rezultatais. Odontologo pagalba vaikams iki 7 metų bus dengiama iš PSDF lėšų, gyventojams greičiau būtų prieinami inovatyvūs vaistai, trumpės jų kompensavimo procedūros, o slaugytojai ir farmacininkai galės išrašyti vaistus lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams iki 6 mėn.“, – sako I.Šiaulienė.
Pasak socdarbiečių, medikų situacija dėl darbo krūvių sudėtinga – jie užversti dokumentų tvarkymu ir pildymu. O turėtų daugiau dėmesio skirti ligoniui. Čia tęsiasi grandinė – pacientai nepatenkinti, kad pervargę medikai atsako jiems nemandagiai, pasitaiko ir labai žiaurių situacijų, apie kurias skaitome žiniasklaidoje.
„Pirmiausia, negalima priešinti visuomenės ir medikų. Jei pasirūpinsime didesnėmis medikų algomis, jiems nereikės dirbti keliose darbovietėse, atsirastų daugiau norinčių dirbti ir regionų sveikatos įstaigose, jauni medikai liktų dirbti Lietuvoje“, – mano I.Šiaulienė. Savo darbo vietą žmogus vertintų ir saugotų – pagarbiau stengtųsi elgtis su pacientais, kad nebūtų nusiskundimų.
Dėmesys emocinei būklei
LSDDP parengs priemonių kompleksą, kad vaikai ir jaunimas nebūtų įtraukiami į narkomaniją. Institucijos, dirbančios su jaunimu, vykdytų efektyvias prevencines programas; dirbtų atviri jaunimo centrai ir jaunimo erdvės, mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje grupės. Pasak I.Šiaulienės, iki šiol didelį atskirų gyventojų grupių sergamumą ir pirmalaikį mirtingumą nulemia sąmoningo rūpinimosi savo sveikata stoka. Tai kyla dėl mažas pajamas gaunančių asmenų grupių socialinės ir materialinės padėties, nepakankamai prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų profilaktinių ir prevencinių programų, netolygaus sveikatos specialistų pasiskirstymo ar net stokos kaimiškuose rajonuose, sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo bei savalaikės pagalbos teikimo organizavimo ir valdymo trūkumų.
„Užtikrinsime integruotų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę visuose regionuose, optimaliai išdėstant šias paslaugas teikiančių įstaigų tinklą, integruojant asmens, visuomenės sveikatos ir socialines paslaugas gyventojams“, – sako politikė.
Dar viena problema – emocinė visuomenės sveikata. Kandidatė į Seimą vienmandatėje Alytaus apygardoje Alma Golcienė, dirbdama psichologe ir psichoterapeute sako, jog ją neramina požiūris į visuomenės psichinę ir emocinę sveikatą.
„Nemažėja nepilnamečių priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų, stresas ir depresija tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais, o savižudybių skaičiumi vis dar esame gėdingoje pirmaujančioje pozicijoje visoje Europos Sąjungoje. Esu įsitikinusi, kad mano keliolikos metų darbo patirtis šioje srityje ir asmeninės savybės – iniciatyvumas, nebijojimas imtis atsakomybės prisidėtų kuriant socialinę gerovę, siekiant geresnės gyventojų emocinės būklės“, – teigia A.Golcienė.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos
