„Tai sprendimas, kuris taip akivaizdžiai žvelgiant į situaciją, brendo. Iš kitos pusės – tai sprendimas, kuris leidžia gal kažkiek konstruktyviau žiūrėti į ateitį. Akivaizdu, kad yra politinių jėgų, ir stiprių politinių jėgų, kurios šiuo atveju žiūrėdamos į ateitį renkasi bendravimo, o ne kovos, konstruktyvių sprendimų paieškos, o ne bandymų atimti iš kažko atimti kažkokių galių, kelią“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas.
„Jeigu visi rinkimai susiklostytų taip, kaip prognozuoja sociologinės apklausos, be abejo, kad bent jau ta bendro darbo, pirmiausia Lietuvos žmonių labui, pradžia galėtų būti be tokių liekamųjų reiškinių, kurių dalyvaujant kampanijoje visada netrūksta“, – pridūrė jis.
Didžiausia opozicinė partija LSDP per konferenciją Vilniuje šeštadienį nutarė nekelti savo kandidato į prezidentus, bet paremti G.Nausėdos kandidatūrą.
Socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, dėl grėsmingos geopolitinės situacijos, ekonominių iššūkių Lietuvai reikia stipraus prezidento, kuris po Seimo rinkimų turėtų palaikymą ir parlamente.
Apklausų duomenims, LSDP šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje. Už juos ketina balsuoti maždaug 16–20 proc. rinkėjų. V.Blinkevičiūtė – viena palankiausiai šalyje vertinamų politikų.
G.Nausėda pirmadienį padėkojo socialdemokratams už pareikštą paramą per būsimus rinkimus ir, anot Prezidentūros, pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra jėgų, kurios „renkasi ne konfrontuoti, o bendradarbiauti“.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Apklausų duomenimis, G.Nausėda laikomas jų favoritu.
