Šis tyrimas (rūkančiųjų apklausa) atliktas 2019 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (viso projekto trukmė – apie dveji metai). Tyrimo komandą sudarė 8 mokslininkai, tam tikrais etapais komanda buvo išplėsta – iš viso prie duomenų rinkimo darbavosi apie 20 žmonių. Iki tol tokių neapskaityto tabako tyrimų, kurie būtų finansuojami nepriklausomų šaltinių, nebuvo Lietuvoje atlikta.
Palyginimui, 2019 metais pramonės užsakyto tyrimo (komercinio) rodikliai parodė, kad neapskaitytų cigarečių dalis sudarė apie 20 proc. Tačiau tirta tik didmiesčiuose. LSMU tyrimas parodė, kad ta dalis gali būti kur kas didesnė – viršyti 30 proc.
Visgi, neapskaitytų tabako gaminių dalis rinkoje gali būti įvertinta tik apytiksliai. Tačiau tokie tyrimai, anot LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovo ir paties projekto vadovo docento, daktaro Mindaugo Štelemėko, turėtų būti tęsiami.
„Tokie vertinimai yra metodiškai sudėtingi, prieinamų oficialių ir patikimų duomenų kiekis yra labai ribotas, daug iššūkių atsiranda stengiantis atskirti nelegalius gaminius nuo legalių. Tikimės, kad mūsų atliktas bandomasis tyrimas paskatins tolimesnį šios temos plėtojimą ir galėsime atlikti reguliarius nuo tabako pramonės finansavimo nepriklausomus tyrimus“, – teigė doc. dr. M.Štelemėkas.
Apklausė rūkančiuosius ir rinko tuščius pakelius
Tyrimas, vertinant neapskaitytą tabaką, susidėjo iš dviejų stambių dalių: rūkančiųjų apklausos (jų namuose, parodant tyrėjams cigaretes, kokias jie rūko) bei surinktų tuščių tabako gaminių pakelių ištyrimo.
Iš viso apklausti 1 050 rūkančiųjų, kurių amžius – 18 metų ir vyresni. Pasak LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojos daktarės Vaidos Liutkutės-Gumarov, apklausos trūkumas tas, kad ne visi apklausiamieji noriai kalbėjo apie rūkomas cigaretes. Parodyti pakuotes sutiko apie trečdalis jų. Tie, kurie namuose turėjo ir legalių, ir nelegalių cigarečių pakuočių, galėjo sąmoningai pasirinkti apklausėjui parodyti tik legalias cigaretes.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 75,8 proc. apklaustųjų rūko tik įprastas cigaretes. Tokių buvo daugiau vyrų nei moterų. Beveik penktadalis rūkė ir įprastas, ir elektronines bei kaitinamojo tabako cigaretes.
Beveik du kartus daugiau moterų nei vyrų nurodė rūkančios tik elektronines cigaretes ir / arba tik kaitinamuosius tabako gaminius. Tokie rezultatai patvirtina ir kituose šalyse pastebimą tendenciją, kad alternatyvios rūkymo priemonės sparčiai populiarėja ir yra dažniau rūkomos kartu su įprastomis cigaretėmis. Tiesa, pristatant tyrimo rezultatus labiau akcentuotasi į įprastas cigaretes.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 75,8 proc. apklaustųjų rūko tik įprastas cigaretes.
Surūkytų neapskaitytų nelegalių cigarečių dalis buvo apskaičiuota įvertinus per dieną surūkytų visų cigarečių skaičių. Nustatyta, kad per 2019 metus 10,7 proc. Lietuvoje surūkytų cigarečių galėjo būti nelegalios.
Tyrimas atskleidė, koks yra nelegalius gaminius rūkančio lietuvio portretas (jis panašus ir užsienio šalyse): nelegalius tabako gaminius nuolatos perka vyresni nei 45-erių metų, žemesnį išsilavinimą turintys, gaunantys mažesnes pajamas miestų ir kaimų gyventojai, o daugiausia nelegalių cigarečių surūko vyresnio amžiaus vyrai. Beveik du kartus daugiau vyrų nei moterų nurodė nuolatos perkantys nelegalius tabako gaminius.
Apklausos metu buvo prašyta apklausiamųjų parodyti pastarąjį surūkytą cigarečių pakelį. Jei to padaryti žmogus nenorėjo, buvo prašoma pakuotę bent jau apibūdinti. Tik apie 35 proc. apklaustųjų sutiko pakelį parodyti. Informacijai tokiu būdu surinkti 473 pakeliai.
Parodytas cigarečių pakelis laikytas nelegaliu, jei atitiko bent vieną iš keturių kriterijų: netinkamai pateikti įspėjimai apie rūkymo žalą, netinkamos banderolės, kaina – 70 proc. mažesnė nei vidutinė pigiausių Lietuvoje legaliai parduodamų cigarečių arba pakelis įsigytas nelegaliu būdu.
Paskutinio įsigyto cigarečių pakelio apžiūros duomenimis, dešimtadalis – 9,7 proc., rūkalių rūkė nelegalias cigaretes, o tik šiek tiek daugiau nei 1 proc. pakelių buvo įsigyti neapmuitintų prekių parduotuvėse ar legaliai pirkti kitose šalyse. Apie 5 proc. cigaretes įsigijo tik iš nelegalių šaltinių – asmenų turguje ar nelegalūs gaminiai buvo pristatomi pirkėjams į namus.
Populiariausias nelegalių cigarečių įsigijimo būdas – tiesiogiai iš asmenų tam tikruose „taškuose“, susitikus iš anksto suderintoje vietoje. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad nežino, kur galima įsigyti nelegalių tabako gaminių. Ketvirtadalis – nežino, bet galėtų lengvai sužinoti, o penktadalis apklaustųjų teigė žinantys konkrečias vietas ar pardavėjus.
Daugiau nei pusė tik cigaretes rūkančiųjų nurodė, kad šiuo metu įsigyti nelegalių cigarečių yra sunkiau nei buvo prieš metus. Vis dėlto, tokių, kurie mano, kad tokių gaminių galima dabar įsigyti net lengviau, nėra gerokai mažiau.
Tyrimas parodė, kad Lietuva – gana tolerantiška nelegalių cigarečių rūkymo reiškiniui. Apie 38 proc. apklaustųjų tai vertina neigiamai, tačiau supranta, kodėl žmonės perka nelegalias cigaretes.
Didesnė dalis jaunimo, moterų ir didmiesčio gyventojų turėjo kategoriškai neigiamą nuomonę apie nelegalius tabako gaminius.
Surinko apie 6 500 tuščių pakuočių
Kaip teigė M.Štelemėkas, tyrimui reikalingi tušti tabako gaminių pakeliai (antra tyrimo dalis) rinkti 30-yje miestų ir 35-iuose miesteliuose (orientuotasi ne tik į didmiesčius). Rinkti jie ne tik iš šiukšlių dėžių, bet ir besimėtantys aplinkoje. Norėtasi geografiškai atvaizduoti visą Lietuvą – sudaryta atsitiktinė regionų, miestų, miestelių imtis. Tikslingiausia tyrimą buvo atlikti rudenį ir ankstyvą pavasarį.
„Mažesnių miestelių įtraukimas į tyrimą sukelia daugiau iššūkių, nes mažesni miesteliai labiau susitvarkę, juose rasta santykinai mažiau cigarečių pakelių nei didžiuosiuose miestuose“, – su tyrimu tiesiogiai nesusijusią teigiamą tendenciją atskleidė M.Štelemėkas.
Rinkdami pakelius, tyrėjai sukorė 1 074 kilometrų. Iš viso surinkta 6 517 pakuočių (iš jų tuščių įprastų cigarečių pakelių – apie 5 700). Nuėję kilometrą, tyrėjai savo rankose turėdavo apie 5 pakelius. Tai mažesnis rezultatas nei tikėtasi iš pradžių.
Renkant tuščius cigarečių pakelius nustatyta, kad net 31,5 proc. rastų pakelių buvo neapskaityti ir skirti ne Lietuvos rinkai. Daugiausiai jų rasta Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, mažiausiai – Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrityse. Daugiau neapskaitytų pakelių rasta Lietuvos pasienio savivaldybėse. Baltarusijos pasienio miestuose tokių neapskaitytų cigarečių procentas buvo reikšmingai didesnis.
Daugiausiai buvo rasta „Chesterfield“, „Winston“ ir „Marlboro“ prekės ženklų pakelių. Tačiau, pavyzdžiui, iš apie 800-tų rastų „Chesterfield“ pakelių dauguma buvo apskaityti gaminiai – su lietuviškomis banderolėmis.
Didžioji dauguma (81,8 proc.) rastų Gardino tabako fabrike „Neman“ pagamintų „Premier“, „Minsk“, „Fest“ ir NZ prekės ženklų cigarečių buvo neapskaitytos.
Baltarusiškos banderolės užėmė didžiausią dalį surinktų pakelių banderolių. Apie 11 proc. surinktų pakelių buvo tokie, kad buvo sudėtinga arba neįmanoma nustatyti banderolių.
Tuščių cigarečių pakelių tyrimo duomenis mokslininkai toliau analizuoja, bendradarbiaudami su užsienio šalių ekspertais. Bandoma įvertinti turistų, apsipirkimo neapmuitintų prekių parduotuvėse, apsipirkimo kitose šalyse, kur tabako gaminiai pigesni, galimą įtaką tyrimo rezultatams.
Taigi nelegalių cigarečių vartojimo paplitimas Lietuvoje 2019 metais galėjo siekti ne mažiau kaip 9,7 proc. Tuščių pakelių tyrimas parodė, kad 31,5 proc. rastų cigarečių pakelių buvo neapskaityti, t. y., skirti ne lietuviškai rinkai.
