„Architekto akimis laikini objektai ne esmė. Bet smėlio mano fantazija neišnešė nei tada, nei dabar“, – taip apie Lukiškių aikštėje išpiltą smėlį trečiadienį žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės organizuotos diskusijos metu pasisakė aikštės architektas Gintaras Čaikauskas.
Jis sakė, kad aikštės architektų darbas buvo išgirsti visuomenės lūkesčius ir pabandyti juos realizuoti materialiai. Todėl atsakyti už žmonių laisvės sampratą nėra jo darbas, tačiau mintį ateiti ir degintis vidury miesto, kad ir kuri miesto aikštė tai būtų, laiko tinkama.
G.Čaikauskas apie patį pliažą nedaugžodžiavo, bet sugrįžo į memorialo ir kovotojų už laisvę atminimo klausimą, kuris iki šiol nėra išspręstas.
„Šita aikštė sugalvota ir realizuota taip, kad ji būtų visiems. Memorialas yra visai moderniai išspręstas, tai yra atmintis, jokių raudų neturi būti. Iš tiesų, tie žmonės, kurie kovojo, džiaugiasi, kad žmonės gali pagaliau ateiti ir visaip linksmai žaisti, įsivaizduoti laisvę“, – sakė jis, tačiau tiki, kad aikštė visiems bus tinkama tik tada, kai bus įrengtos atminimo lentos ir valstybės simbolis.
A.Kaušpėdas: aikštei užbaigtumas nereikalingas
Tačiau Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, architektas Algirdas Kaušpėdas tokio užbaigtumo reikalingumo nemato. Priešingai, jis mano, kad reikia aikštės neperkrauti ir palikti erdvės bandymams.
„Jeigu mes pasakome kad ši aikštė turi įpaminklinti mūsų laisvę, kad pastatom čia paminklą, kaip turi būti, ir pasakom, kad mes jau laisvi, su laisve mums viskas pabaigta, mes jau pastatėm paminklą, kaip antkapį jai.
Bet yra ir kitas kelias. Mes sakome, gal laisvė yra procesas? Gal laisvė yra tas gyvenimas, kuriame mes norime gyventi, ir nedarykime nieko pabaigto, nedarykim aikštės, kuri vėl mums primins mirusį dalyką, kad tai vėl nedvelktų memorialu“, – teigė jis.
Jis pastebėjo, kad diskusijose apie pliažą yra maišomas pagarbos ir prasmės klausimas, todėl nerandama sutarimo. O tokie nuolatiniai ieškojimai, kaip laisvę įprasminti, – nėra blogi.
„Nereikia perkrauti aikštės, ji turi būti šiek tiek atvira. Kuo daugiau čia bus pabaigtų dalykų, tuo daugiau ji bus kietesnė, nelankstesnė ir tuo labiau varžys mūsų laisvę“, – diskusijos metu sakė A.Kaušpėdas.
Pažeminimas ar laisvės šokis?
Žurnalistas, aktorius Arkadijus Vinokuras, kuriam teko patirti sovietų priespaudą, pliažo idėją palaiko ir nesupranta, kuo toks žmonių susibūrimas skiriasi nuo kitų aikštėje rengiamų kitų švenčių.
„Šioje aikštėje, kai vyksta Kaziuko mugė ar kitos mugės, liejasi alus, tiesiai prieš genocido muziejų, žmonės valgo dešras ir nieko baisaus. Žiemą turim rokenrolą ir pačiūžas, lyg irgi nieko. Ši idėja, jeigu žiūrint iš meno pozicijos – tai žmonės susirenka į šią buvusią dykumą“, – sakė jis.
Tačiau partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė sako, kad ribos egzistuoja visur, o čia jos yra peržengtos.
„Tiems žmonėms labai skaudu. Jie yra ne prieš tai, kad čia būtų šventė, kad vyktų koncertai, bet yra tam tikros ribos, kurių tu negali peržengti. Manau visi, eidami į prezidentūrą, žinome, kad negalima su guminiais batais, nors nerašytos taisyklės. Taip ir čia yra šventa vieta, kur ypač didelės aistros vyko, buvo viskas daroma sukiršinimui“, – teigė ji.
Ji pliažo idėjos nesumenkina, tačiau vieta, pasak partizano dukros, parinkta netinkamai, nes taip žeminami už laisvę kovoję žmonės: „Mes nesakome, kad ateiti ir verkti, bet ne nuogiems gulėti šioje aikštėje.“
Tačiau labiausiai ji pasigenda Vyčio ir nesupranta, kodėl aikštėje vis dar nėra valstybinio simbolio, kuris ir turėtų būti aikštės esmė.
Aikštė žmonėms tapo politiniu įrankiu
A.Vinokuras mano, kad didžiausia problema yra politikų įsikišimas, nes diskusija ir sprendimas turėjo būti gyventojų rankose, tačiau šie liko be balso.
„Politika prasidėjo iš to, kad yra rinkimai ir staiga buvo sureaguota politiniu lygmeniu. Tai yra piliečių tarpusavio diskusija, į kurią padorūs politikai turėjo nesikišti“, – mano jis.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sutiko, kad šis miesto projektas, nors ir neturėjo būti, bet yra politizuotas. „Šiandien mūsų valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis labai sėkmingai tai pavertė Laisvės partijos reklama, net jeigu iš pradžių tai ir nebuvo reklama“, – sakė miesto meras.
Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, diskusijoje atstovaudamas Seimo priimtam Lukiškių aikštės tvarkymo įstatymui, kuriame nustatyta, kad šios erdvės tvarkymas negalės prieštarauti „viešajai tvarkai“ ir „gerai moralei“, tiksliai paaiškinti, kokia moralė yra traktuojama kaip „gera“, nesugebėjo. Tik pasakė, kad „gera moralė geram žmogui visiškai suprantamas dalykas“.
Lukiškių aikštės tvarkymo įstatymas, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, įsigalios rugpjūčio 1 dieną. Ar pasirašys, o gal vetuos, anksčiau prezidento atstovas žiniasklaidai 15min neatskleidė, nors vietą pliažui G.Nausėda įvertino kaip nederamą.
