Bendros Vyriausybės ir savivaldybės darbo grupės pasitarime praėjusią savaitę sutarta, jog šiemet ir kitąmet už 2,1 mln. eurų sutvarkius aikštės infrastruktūrą, reikėtų skirti dar 1,7 mln. eurų jos architektūrinei daliai įgyvendinti.
Šiemet projektui jau skirti 1,5 mln. eurų, kitais metais numatyta atseikėti dar 0,6 mln. eurų. Viešųjų pirkimų tarnyba vertina tai kaip piktnaudžiavimą ir sako, kad dėl tokių veiksmų dabar valstybės biudžeto lėšas planuoja ne valstybė, o tiekėjai.
R.Šimašius: kad sąmata didės, buvo aišku nuo pradžių
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad papildomo finansavimo prireikė darbo grupėje galutinai patvirtinus aikštės architektūrinę idėją, kurios iki šiol nebuvo.
„Sprendinius derinant, buvo akivaizdu, kad pagal tuos kiekius, kiek buvo numatyta visų dalykų, ta aikštė būtų buvusi pusiau lupta, pusiau skusta, su aštuoniais suoleliais, kiek atsimenu, ir keletu šviestuvų. Akivaizdu, kad tai parengta pagal dabartinį aikštės modelį ir tai nėra tas, kas tarnautų miestiečių lūkesčiams ir reprezentacijai. Buvo patvirtintas galutinis architektūrinis sprendimas, pagal kurį reikia nupirkti papildomų darbų tam sprendimui realizuoti“, – BNS teigė R.Šimašius.
Jis vardija, jog antruoju etapu planuojama užbaigti įrenginėti pėsčiųjų takus, pastatyti suolelius, šviestuvus, įrengti vaikų žaidimo aikštelę, o šiuo metu atliekamas vandens nuotekų sistemos atnaujinimas, vedžiojamos komunikacijos. Meras tikino, jog situacija, kad galutiniam aikštės atnaujinimui prireiks daugiau lėšų, nei skelbta, buvo aiški nuo pat pradžių. Vis dėlto dar vasarį savivaldybės skelbtoje informacijoje buvo pabrėžiama, kad aikštės sutvarkymui bus skiriama per 2 mln. eurų ir apie papildomus konkursus nebuvo užsimenama.
„Tiksliai finansavimo nežinojau, bet kad bus dar antras etapas, žinojau, tai buvo gana akivaizdu. Buvo sakyta visuomenei, bet tuo metu tikrai neaiški sąmata. Užmojai buvo ir didesni, pavyko sumažinti“, – teigia Vilniaus vadovas, paklaustas, kodėl apie tikrąjį lėšų poreikį aikštei nebuvo skelbta anksčiau.
„Tai nėra, kad bus superprabangi ta aikštė, toli gražu ne, variantai priimami skaičiuojant. Bet tokį pusinį variantą paleisti būtų nelogiška“, – dėstė jis.
Tą patį tikina ir darbo grupėje dalyvaujantis Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.
„Niekas nebuvo slepiama – viskas buvo daroma atvirai ir skaidriai. Gal nelabai domėjosi? Visi projektai buvo viešinami“, – aiškino R.Vaitkus.
Pirmiausia darbai, paskui – planai
Dar 2011-aisiais skelbtame konkurse geriausia architektūrine Lukiškių aikštės atnaujinimo idėja atrinktas architekto Rolando Paleko projektas „Ramybė“ – juo abu aikštės atnaujinimo etapus (infrastruktūrą ir architektūrinę dalį) buvo siūloma atlikti už 11 mln. eurų. Vyriausybei tai pasirodė per brangu.
2013-aisiais skelbtas naujas konkursas, kuriame geriausia architektūrine idėja vėl atrinktas R.Paleko jau pakoreguotas projektas: jis jau siūlė įgyvendinti tik pirmąjį etapą už maždaug 2 mln. eurų, antroji vieta atiteko kolegai Gintarui Čaikauskui. Tačiau abiejų idėjų vėl atsisakyta po ilgų diskusijų bei Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išsakytos kritikos, jog R.Paleko „atpigintas“ pasiūlymas negali būti vertinamas, nes pažeistų kitų dalyvių interesus. VPT ragino skelbti naują konkursą.
Vis dėlto pernai Vyriausybė nusprendė leisti Vilniaus savivaldybei skelbti pirkimą aikštės atnaujinimo darbams be architektūrinės idėjos. Tą šiuo metu daro konkursą laimėjusi bendrovė „Infes“ su partneriais „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratoriumi“. Rangovų paslaugos pirktos nepatvirtinus architektūrinės idėjos, nors įprastai daroma priešingai. Meras pripažįsta, kad „vežimas pastatytas prieš arklį“ ir dėl to kaltina Vyriausybę, kuri po ilgų procedūrų pernai galiausiai atsisakė pripažinti laimėtoją.
Komisijoje dalyvaujantis Vyriausybės vicekancleris sutinka, kad tokia praktika nėra įprasta, bet kitaip, anot jo, grėsė apskritai nesutvarkyti aikštės iki 2018-ųjų, kuomet bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.
„Paprastai pirma padaromas projektas, pagal jį tiksliai suskaičiuojama , kiek ko reikės, ir rangai daromas atskirai. Na, norėta kartu suspėti į 2018-ųjų metų žaidimą, nes jei būtųme taip darę, būtume iki šiol tos Lukiškių aikštės neturėję. Visuomenė galės tikrinti visas sąmatas, viskas yra labai tvarkinga, mano supratimu, tikrai nereikia įžvelgti, kad kažkas nusineša ir įsideda gabalą kabelio kažkur“, – projekto skaidrumu ragino neabejoti R.Vaitkus.
VPT vadovė: tai sąmoningas arba nesąmoningas piktnaudžiavimas
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė tokius institucijų veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą ir neatmeta, kad antrajame darbų etape gali nebūti tiekėjų konkurencijos.
„Statybos bendrovės paprastai nenori prisiimti atsakomybės už ankstesnių rangovų atliktus darbus, tad tikėtina, jog numatomame antrojo etapo, apie kurį anksčiau nebuvo komunikuota, darbų įsigijimo konkurse konkurencijos nebus“, – BNS teigė D.Vilytė.
Anot jos, tvarka, kuomet pirminiame etape numatoma gerokai mažesnė kaina, tačiau vykdant sutartį ji gerokai išauga, yra ydinga.
„Iš visos dabar matomos situacijos galima įžvelgti sąmoningo ar nesąmoningo piktnaudžiavimo atvejus. Vykdant projekto idėjos konkursą pirmą vietą užėmusio autoriaus projektas nebuvo priimtinas dėl per brangių sprendinių, tačiau sudarius sutartį dėl rangos darbų ir projektavimo, matoma, kad projektiniai sprendiniai kainą išaugina kone dvigubai. Apibendrinant galima teigti, kad perkančioji organizacija šiam pirkimui tinkamai nepasiruošė, o valstybės biudžeto išlaidas leidžia planuoti konkursą laimėjusiems tiekėjams“, – tvirtino ji.
Sprendimus priims nauja Vyriausybė
R.Šimašius patvirtina, kad galutinius sprendimus dėl papildomo finansavimo turės priimti jau nauja Vyriausybė ir Seimas. Jis taip pat sako, kad visi 3,8 mln. eurų būtų skirti tik darbams aikštėje, o savivaldybė turės dar numatyti papildomų lėšų aikštės prieigų tvarkymui, tikimasi ir privačių rėmėjų aukų kai kuriems aikštės elementams, pavyzdžiui, fontanui.
R.Šimašius patvirtino, kad savivaldybė konkursą aikštės architektūrinei daliai skelbs kitąmet – perkami bus tik „fiziniai darbai“.
R.Vaitkus žada, kad nepaisant to, jog statybininkai dirbo be architektūrinio projekto, darbų taisyti nereikės.
„Jie susiprojektavo, pamatė, kad toje pirminėje vizijoje buvo per mažai suplanuota tų pačių šviestuvų, suolelių, kabelių ir panašiai. Ne, nereikės – infrastruktūriniai darbai bus, o apdailai reikės naują konkursą organizuoti (...) Ne, antrą kartą nereikės kasinėti tikrai“, – sako R.Vaitkus.
Taip tikina ir R.Šimašius, aiškindamas, kad organizuojant pirmąjį etapą buvo įvertinti darbai, kurių prireiks „bet kokiu atveju“, pavyzdžiui, aikštės dangos, įvairių žemės darbų, želdinių genėjimo.
Papildomi darbai – dar šiemet
Tiesa, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad papildomų darbų prireiks jau ir pirmajame etape. Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad dar keliose vietose reikės ardyti ir iš naujo lieti asfaltą, kloti šaligatvius.
Darbus, atsižvelgiant į praktiką, turėtų atlikti ta pati bendrovė. Vis dėlto „Infes“ Statybos projektų direktorius Dovydas Latvinskas BNS patikino, kad projektas dėl to neturėtų pabrangti.
„Yra darbų pasikeitimai, kai kurie darbai dabar nevykdomi, tai panašiai ši suma ir išeina“, – sako jis, paklaustas, ar prireiks daugiau nei 2,1 mln. eurų darbams.
Pabaigą meras žada kitąmet, kancleris abejoja
Meras tikisi, kad klūčių užbaigti aikštę iki kitų metų pabaigos nekils.
„Jei kas nors su viešaisiais pirkimais neužstrigs ir su finansavimo dalykais, tai taip – tai yra įmanoma, planuojame jau kitų metų rudens pradžioje turėti aikštės atidarymą“, – sako R.Šimašius.
Tuo metu R.Vaitkus nėra toks optimistiškas. Jis sako, kad kitąmet bus skirta tik 0,5 mln. eurų iš prašomo papildomo 1,7 mln. eurų finansavimo, o esminė pinigų dalis, t.y. 1,2 mln. eurų, turėtų būti numatyta tik 2018-ųjų biudžete.
Vicekancleris aiškina, kad dėl lėšų skyrimo savivaldybė turės pasirašyti sutartį su naująja Vyriausybe, konkrečiai – Aplinkos ministerija, tad baigti darbus jau kitąmet, anot jo, įmanoma nebent jei savivaldybė iš savo biudžeto juos apmokės avansu. R.Vaitkus įsitikinęs, kad likusius statybos darbus atliks nebūtinai dabartiniai rangovai, nes konkuruoti dėl jų galės visi.
Konsultantas – konkurso antrosios vietos laimėtojas
R.Vaitkus BNS patvirtino, kad faktas, jog prireiks papildomų išlaidų, darbo grupėje paaiškėjo maždaug prieš pusmetį, ėmus nagrinėti vizijas, pateiktas savivaldybės architektų bei anksčiau skelbto architektūrinio konkurso antrosios vietos laimėtojo Gintaro Čaikausko. Jį konkursą laimėjusi įmonių grupė samdė kaip konsultantą, tačiau ar savanoriškai, ar savivaldybės įpareigoti, R.Vaitkus pasakyti negalėjo.
Pasak vicekanclerio, būtent dėl to projektas bus „artimas G.Čaikausko vizijai“.
„Jis nebus naujas, bus išvystytas projektas artimesnis į G.Čaikausko viziją. Jis irgi bus ne visiškai toks, jis pasikeitė, bus akcentai kiti, kur padėti tuos šviestuvus“, – dėstė jis.
Bendrovės „Infes“ atstovas D.Latvinskas BNS patikino, kad G.Čaikausko pagalbą nuspręsta pasitelkti ne savivaldybės, o pačių rangovų iniciatyva.
„Ne, prie ko čia pirma ar antra vieta? G.Čaikausko projektas mums buvo priimtinesnis, dėl to ir dirbome. Normalu, kad rinkomės tarp pirmų vietų laimėtojų, pasirodė priimtinesnis G.Čaikausko projektas. Visiškai laisvai priėmėme sprendimą, nebuvo jokių nurodymų“, – tikino jis.
D.Latvinskas priminė, kad jo atstovaujama įmonė su partneriais įsipareigojo tik sutvarkyti aikštę ir pakloti kietą dangą, o G.Čaikausko projekte numatyti mažosios architektūros elementai atsiras po antrojo etapo.
Aistros dėl paminklo
Aikštėje, pagal savivaldybės numatytas sąlygas, turės būti įrengtas 5 tūkst. kvadratinių metrų kietos dangos plotas, numatyta vieta paminklui kovotojų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti.
R.Šimašius sako, kad konkursą paminklui siūloma organizuoti Vyriausybei, jei ji nesutiks, paminklo kūrėjų ieškos savivaldybė. Praėjusią savaitę visuomenininkai „Vyčio paramos fondas“ pranešė savo iniciatyva paskelbę konkursą Vyčio skulptūrai aikštėje, meras sako, kad sprendimas dėl paminklo privalo būti priimtas valstybiniu lygiu, o ne visuomenininkų. R.Vaitkus teigia, kad skulptūros statybai gali būti pasitelkiama ir visuomenininkų surinktos lėšos, atsižvelgiama į jų pateiktus eskizus.
Sutvarkyti Lukiškių aikštę numatyta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo plane.
Rangovai turės ne tik sutvarkyti aikštę, bet ir pasiūlyti paminklo pobūdį, t.y. ar jis turėtų būti horizontalus, ar vertikalus, numatyti, kokio dydžio, medžiagos jis turėtų būti.
Sutvarkyti Lukiškių aikštę numatyta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo plane.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – Rolando Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko G. Čaikausko vadovaujamų architektų projektui „Rėdos ratas“. 2014-aisiais taip pat išrinktas geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui įamžinti – skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo dėl prieštaringų visuomenės ir ekspertų vertinimų nuspręsta atsisakyti.
