„Yra ruošiama vizija visas įkalinimo įstaigas iš Vilniaus iškelti. Pavyzdžiui, Lukiškės, žinome, kurioje Vilniaus vietoje yra, kokią Vilniaus gražiąją dalį užima toks pastatas, tai yra vizijos ir yra labai konkretūs planai. Tai mane labai nudžiugino, ir aš paklausiau direktoriaus, kada toks planas galėtų būti patvirtintas, pateiktas ministerijai ir Vyriausybei, tai čia gana greitu laikotarpiu“, – sakė E.Misiūnas.
Tikslios vietos, kur iškiltų naujų įkalinimo įstaigų pastatai, pasak E.Misiūno, dar nebuvo aptartos.
Jo teigimu, tokiu atveju turbūt įkalinimo įstaigos būtų įkuriamos naujai pastatytuose pastatuose. Tai atneštų įvairiapusę naudą: būtų lengviau užtikrinti saugumą, pastatai būtų efektyvesni.
„Jeigu būtų pastatytos naujos įkalinimo įstaigos su modernia apsauga, su šildymo sistemomis, efektyvesniu energijos tausojimu, būtų paprasčiau ir asmenims, kurie užtikrina saugumą, ir teikiant paslaugas tam tikras, viešojo saugumo paslaugas. Ir, galų gale, turėtume Vilniaus centrą be Lukiškių kalėjimo, kuris nepuošia centro su didelėm tvorom, spygliuota viela ir taip toliau“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Tikslios vietos, kur iškiltų naujų įkalinimo įstaigų pastatai, pasak E.Misiūno, dar nebuvo aptartos. Šiuo metu, sakė ministras, vyksta finansų skaičiavimas.
„Tai susiję su didelėmis investicijomis ir išlaidomis. Mane džiugina tai, kad direktorius mato keletą finansinių šaltinių – ir Norvegijos fondai, ir turto pardavimo galimybės per Turto banką, ir kiti šaltiniai. Svarbiausias klausimas – kokia našta biudžetui ir kaip būtų galima ją sumažinti. Direktorius turi paskaičiavimus, tos sumos nėra labai įspūdingos“, – sakė ministras.
E.Misiūnas sakė žinantis, kad mintis iškeldinti Lukiškes iš Vilniaus sklando jau seniai, bet dabartinis planas, pasak jo, tikrai yra realus, o tam reikalinga pinigų suma – tikrai „įkandama“ biudžetui, paskaičiavus naudą.
Kainuotų bent 80 mln. eurų
Sostinėje, be Lukiškių kalėjimo, departamentas valdo Vilniaus pataisos namus, Mokymo centrą ir pusiaukelės namus.
Pasak R.Krikštaponio, planas iškelti visas šias įstaigas iš Vilniaus turėtų būti parengtas per metus.
Pirminiais skaičiavimais, tai kainuotų mažiausiai 80 mln. eurų, nes tokiu atveju užmiestyje reikėtų pastatyti naują kalėjimą.
„Pirmiausia taip mes atlaisvintumėme miestą, atsirastų papildomos erdvės miesto gyventojams ir lankytojams“, – BNS sakė R.Krikštaponis.
„Pagerintumėme sąlygas ir nuteistiesiems, nes šiandien už blogas kalinimo sąlygas esame priversti jiems daug mokėti“, – pridūrė jis.
Kalėjimų departamentas bus pertvarkomas į vieną juridinį asmenį
E.Misiūnas, šiuo metu laikinai vadovaujantis ir Teisingumo ministerijai, penktadienį su Kalėjimų departamento vadovu Robertu Krikštaponiu aptarė ir situaciją bei problemas Kalėjimų departamente, numatomas korupcijos prevencijos priemones ir struktūrinius pokyčius, taip pat atliekamą auditą.
„Mane direktorius nuteikė viltingai. Imtasi nemažai veiksmų tą sistemą gerinti, skaidrinti, yra struktūrinių pokyčių, darbo organizavimo pokyčių numatyta“, – žurnalistams po susitikimo sakė E.Misiūnas.
Mane direktorius nuteikė viltingai. Imtasi nemažai veiksmų tą sistemą gerinti, skaidrinti, yra struktūrinių pokyčių, darbo organizavimo pokyčių numatyta.
Jo teigimu, buvo kalbėta apie Kalėjimų departamento pertvarkymą į vieną juridinį asmenį ir, kaip sektini pavyzdžiai, yra matomi Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ugniagesiai.
„Šiuo metu yra 18 juridinių asmenų. Kaip direktorius informavo, 71 milijonas eurų biudžetas. Tai judėjimas link vieno juridinio asmens turimas omenyje. Tai labai didelis darbas, reikės keisti nemažai teisės aktų, bet kaip mūsų sistema rodo, viskas pasiekiama ir padaroma“, – sakė E.Misiūnas.
Jis sakė besitikintis, kad kitų metų pavasario Seimo sesijoje jau galėtų būti svarstomi teisės aktai, numatantys vieną juridinį asmenį.
Kalbėta buvo ir apie Kalėjimo departamento Imuniteto skyrių. Pasak E.Misiūno, Kalėjimų departamento vadovas jam apie galimus pokyčius šioje srityje kalbėjo atsargiai.
„Direktorius sakė, kad šiai dienai tas skyrius jam su tais žmonėmis yra labai reikalingas. Vykdo tokią veiklą, iš kurios jis mato naudą ir tikisi rezultatų. O apie ateities pokyčius, faktas, kad šiuo metu departamente trūksta nemažai darbuotojų, ir direktorius atsargiai kalba apie didesnių permainų būtent tame skyriuje šiuo metu vykdymą. Ateityje galbūt bus permainos, bus tas skyrius stiprinamas, nes faktas, kad turint tokią sistemą, tikrai reikia stipraus Imuniteto skyriaus su labai ambicingu įstaigos vadovu“, – sakė E.Misiūnas.
Šiuo metu Teisingumo ministerijos atliekamas Kalėjimų departamento vidaus auditas, vidaus reikalų ministro teigimu, dar nėra baigtas. Ministras sakė iš auditorių girdėjęs, kad buvusios vadovės palikimas toks, kad „auditoriams yra ką veikti“.
„Man kilo klausimas, ar tikrai viską turi daryti auditoriai, o neturi daryti Imuniteto skyrius. Stiprus Imuniteto skyrius didžiąją dalį darbų galėtų perimti iš audito. Auditoriai vykdo, mato problemas, indikuoja, bet direktorius bendradarbiauja, siekia išspręsti problemas, kurias mato auditoriai“, – sakė E.Misiūnas.
R.Krikštaponis: rotacija išspręstų dalį problemų
Po susitikimo su ministru R.Krikštaponis žurnalistams sakė, kad Imuniteto skyriuje planuojami pokyčiai, bet jie nebus „šiandien ar rytoj“.
Paklaustas, ar mato galimybes esamam Imuniteto skyriaus vadovui toliau dirbti, R.Krikštaponis atsakė, kad „rotacija yra sveikas dalykas“.
„Manau, kad dalį problemų rotacija tikrai išspręstų. Čia ne tik imuniteto vado klausimas yra, bet ir kitų pareigūnų“, – sakė R.Krikštaponis.
Pasak R.Krikštaponio, jis su Imuniteto skyriaus vadovu ir pareigūnais kalbėjo apie problemas.
„Imunitetas yra tiesiogiai pavaldus direktoriui, Imuniteto skyriui formuoja užduotis direktorius, iki šios dienos kurios užduotys buvo suformuotos, jie pilnai jas vykdo. O klausimas dėl vadovo yra ateities vizija, kurią mes išdiskutuosime“, – sakė R.Krikštaponis.
Kalėjimų departamento vadovas taip pat žadėjo, kad iki metų pabaigos viešųjų pirkimų centralizavimas, visus pirkimus kalėjimų sistemoje vykdant Kalėjimų departamente, bus užbaigtas.
Taip pat jis sakė, kad buvusios sutartys dėl nuteistųjų maitinimo, į kurias nebuvo įrašytas gyvūninės kilmės atliekų šalinimas ir tuo naudodamiesi verslininkai sudarė papildomas sutartis su pataisos įstaigų administracija, yra nutrauktos.
„Yra pasirašytos naujos sutartys, kur į maitinimo paslaugų tiekimą įeina ir tiekimas maisto, ir dalinimas, ir atliekų šalinimas. Į tą pačią kainą įeina, jokių papildomų sutarčių nėra“, – sakė Kalėjimų departamento vadovas.
Tiesa, 15min jau skelbė, kad naujo konkurso laimėtojai smarkiai nekito. Dalį įkalinimo įstaigų ir toliau maitins korupcijos skandaluose linksniuota „Niklita“.
R.Krikštaponis pripažino, kad departamentas pastabų gavo ir dėl įtartinų praėjusių metų pabaigoje vykdomų viešųjų pirkimų. Tačiau konkrečių viešųjų pirkimų ar jų sumų dydžio jis įvardinti nenorėjo.
Suirutė kilo pernai
Audito Kalėjimų departamente imtasi įtariant, kad kai kuriems pažeidimams laisvės atėmimo vietose žalią šviesą galėjo uždegti ir Kalėjimų departamentas.
Šios institucijos vadovu gruodžio pabaigoje tapo Robertas Krikštaponis.
Suirutė kalėjimų sistemoje kilo, kai pernai pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.
Pernai vasarą R.Kazėnienei apie pažeidimus izoliatoriuje Kaune pranešus antrą kartą, tai įsiūbavo patikrinimus ir kitose bausmių vykdymo įstaigose.
Kalėjimų departamento auditas inicijuotas tikrinant Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.
Šią savaitę Kalėjimų departamente įsigaliojo nauja administracijos struktūra, tęsiama bausmių vykdymo sistemos pertvarka jungiant probacijos tarnybas.
„Darbai negali sustoti, kalbant apie skaidrėjimą, ir departamento direktoriui bus suformuluotos aiškios užduotys su terminais“, – sakė K.Vaitkevičius.
Nuolatinio vadovo Teisingumo ministerija neturi nuo kovo pradžios, kai iš šių pareigų pasitraukė Milda Vainiutė. Jai taip pat teko kritikos dėl nesuvaldomos situacijos kalėjimų sistemoje.
