Elektros tinklus valdančios įmonės išnaudojo naujuosius jos vartotojus – reikalavo už paslaugas mokėti daugiau nei reali jų kaina, o valstybinės institucijos tai toleravo.
Per pastaruosius trejus metus Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir Vakarų skirstomieji tinklai (dabar – VST) iš naujųjų elektros vartotojų nepagrįstai gavo beveik 33 mln. litų pajamų. Tai nustatė Valstybė kontrolė, atlikusi auditą RST, Ūkio ministerijoje, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (VKEKK). Gyventojai neturi galimybės atsisakyti per didelį mokestį imančių įmonių paslaugų, nes RST ir VST yra monopolininkės.
Sukalbami valdininkai
RST iš vartotojų gaudavo nepagrįstų pajamų, nors tuo metu pagrindinė įmonės akcininkė buvo valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos ir valdžiusi 71,35 proc. akcijų. Antra didžioji akcininkė – Vokietijos bendrovė „E.ON Ruhrgas International AG“. 2007 metais įmonės penkių narių stebėtojų tarybai vadovavo Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, o jos nariai, išskyrus vieną, buvo deleguoti valstybinių įstaigų. Valstybė turėjo stiprias pozicijas ir įmonės valdyboje.
Nors teigiama, kad valstybės tarnautojai negauna užmokesčio už darbą įmonių valdymo organuose, pernai RST valdybos nariams išmokėjo 55 tūkst. litų tantjemas. RST ryšių su žiniasklaida vadovės Editos Sirutienės teigimu, valdybos nariams, deleguotiems valstybės institucijų, priskaičiuotos tantjemos pervestos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau per tris dienas iš E.Sirutienės nepavyko gauti konkrečių skaičių.
Tarnavo monopolininkei
RST valdymas susiklostė taip, kai įmonės interesas gauti kuo daugiau pajamų iš vartotojų buvo toleruojamas visų valdymo organų ir prižiūrinčių institucijų.
„Ūkio ministerijos darbuotojams gali būti sunku išvengti interesų konflikto ir visoms proceso šalims vienašališkai nustatyti objektyvias naujų vartotojų ir gamintojų prijungimo taisykles“, – rašoma audito ataskaitoje. Todėl rekomendacijose atsirado siūlymas inicijuoti teisės aktų pakeitimus, numatančius pareigą Ūkio ministerijai suderinti su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba energetikos objekto prijungimo taisykles.
Šiuo metu valstybės valdomi RST yra „Leo LT“ antrinė įmonė. Joje privačiai „NDX energijai" priklauso 38,3 proc., valstybei – 61,7 proc. akcijų.
Negrąžino permokų
Nepagrįstus milijonus litų iš vartotojų RST gavo dėl tam palankių naujų vartotojų prijungimo taisyklių, kurios atliekant auditą buvo pakeistos. Anksčiau prijungimo mokestis sudarė 40 proc. planuojamos statybų kainos, kuri apskaičiuojama taikant maksimalius įkainius. Tais atvejais, kai reali projekto kaina buvo mažesnė už projektinę, tinklai negrąžindavo permokėtų pinigų. Jei kaina viršydavo projektinę, reikalaudavo padengti skirtumą.
Vartotojos neapgynė
VKEKK, turinti stebėti, kad nebūtų pažeisti vartotojų interesai, kilus ginčui palaikydavo monopolininkus. Šių metų birželio 28-ąją buvo priimtas šios komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio nutarimas, kuriuo atmestas Telšiuose gyvenančios ūkininkės skundas dėl VST nustatytos kainos už naujo vartotojo prijungimą perskaičiavimo.
Situacija, aprašyta ūkininkės skunde, identiška pažeidimams, kuriuos nustatė Valstybės kontrolė. Ūkininkė pernai su VST sudarė naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų sutartį. Paslaugos mokestis turėjo sudaryti 40 proc. projekto sąmatinės vertės. Ši sudarė 211 365 litus, tad ūkininkei tenkanti dalis – 84 543 litai. AB „Klaipėdos energetika“ darbus atlikus daug pigiau – už 140 504 litus, pareiškėja manė, kad ir ji turėtų mokėti mažiau – 56 201 litą. Tačiau VST, gavusi ūkininkės prašymą dėl permokos grąžinimo, atsisakė tai padaryti. VKEKK ūkininkės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tuo metu jau penktą mėnesį komisijoje vyko Valstybės kontrolės patikrinimas.
Neužkirto kelio
Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, užkirsti kelią vartotojų išnaudojimui privalėjo Ūkio ministerija ir VKEKK. Reikėjo pakeisti ydingus teisės aktus ir nustatyti objektyvius prijungimo kainų skaičiavimo metodus. Tačiau pirmieji žingsniai šia linkme buvo žengti tik pradėjus auditą.
RST dažnai laikosi taisyklių, kurios yra naudingos jai, o ne vartotojui. Pavyzdžiui, potencialūs naujieji vartotojai neturi informacijos apie laisvus galingumus kadastrinėse vietovėse esančiuose elektros skirstymo tinkluose, todėl nežino, kokio dydžio papildomų išlaidų reikės prisijungti prie elektros tinklų.
Operatoriai, išduodami technines prijungimo sąlygas, įpareigoja projektuoti didesnio nei prašo naujieji vartotojai pralaidumo elektros energijos tinklus, todėl vartotojai priversti iš dalies finansuoti perspektyvinę, jiems naudos neduodančių elektros tinklų plėtrą.
Anksčiau galioję VKEKK patvirtinti prijungimo prie tinklų įkainiai nebuvo siejami nei su skaičiuojamomis, nei su faktinėmis statybos darbų išlaidomis, todėl naujieji vartotojai vien dėl to 2004-2007 metais elektros tinklams permokėjo 19,1 mln. litų. Prie šios sumos pridėjus dar 13,6 mln. litų, permokėtų dėl nepagrįstai didelio prijungimo mokesčio, susidaro beveik 33 mln. litų – tiek šalies gyventojai per pastaruosius ketverius metus permokėjo skirstomiesiems tinklams vien už naujų vartotojų prijungimą.
Valstybės kontrolė šiuo metu atlieka dar vieną tyrimą – aiškinamasi, ar pagrįstas elektros energijos kainos didėjimas.
