Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius 15min.lt teigė, jog trečiadienį teisėsaugos institucijos turės paaiškinti, kodėl ėmėsi tokių griežtų priemonių prieš naujienų agentūros žurnalistus, tačiau, jo manymu, tokį neadekvatų elgesį galėjo lemti seniai susikaupusios problemos.
Pareigūnams trūko kantrybė?
Mes jau ne vieną kartą esame susidūrę su informacijos nutekinimo atvejais, todėl teisėsaugos institucijos nusprendė imtis gana griežtų priemonių, – sakė D.Petrošius.
„Tokie griežti ir kategoriški veiksmai neatsirado lygioje vietoje. Mes jau ne vieną kartą esame susidūrę su informacijos nutekinimo atvejais, todėl teisėsaugos institucijos nusprendė imtis gana griežtų priemonių. Tai yra ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), bet ir prokuratūros sprendimai, jų bendra taktika. Tikiuosi, jog visi veiksmai bus paaiškinti trečiadienį“, – sakė komisijos pirmininkas.
Paklaustas, kodėl pradėta nuo žurnalistų, nors jie net neprivalo tikrinti, ar pateikiama informacija yra slapta, parlamentaras atsakė, kad be jų pagalbos valstybės paslaptis nebūtų tapusi vieša.
„Jeigu pažiūrėsime į grandinę, kaip slapta informacija patenka į viešumą, tai pamatysime, kad grandinėje žurnalistas yra. Norint pasiekti rezultato procesiniai veiksmai vykdomi ir prieš juos. Bet institucijų atstovai komisijai turės pagrįsti, kodėl tai turėjo būti padaryta“, – nurodė jis.
Pareigūnams rūpi ne esmė, o slaptumo grifas
Pasiteiravus, ar informacijos šaltinį atskleidęs asmuo galėtų toliau dirbti žurnalistu, D.Petrošius sakė: „Tai labai sudėtingas klausimas. Visko suabsoliutinti tikrai negalima. Tai tas pats, kaip su kunigais. Yra visko buvę. Pasaulinėje praktikoje, manau, yra žurnalistų, atskleidusių savo informacijos šaltinį. Reikia sudėlioti vertybes. Nežinau, kaip būtų šiuo konkrečiu atveju.“
Gali būti, jog šis atvejis ir bus lūžio taškas, – teigė komisijos vadovas.
Komisijos vadovas nurodė, kad STT ir prokuratūra vadovaujasi formaliuoju kriterijumi ir paviešintos informacijos pavojingumo nevertina.
„Kad ir kaip ten būtų, ši informacija turi atitinkamą grifą. Vėliau mes galėsime kelti klausimą, ar tai informacijai toks slaptumo laipsnis buvo priskirtas pagrįstai. Klausimas, ar Lietuvoje mes ne per daug slepiame po slaptumo grifais, nėra naujas“, – teigė politikas.
D.Petrošius tikino, kad pavojaus žiniasklaidos laisvei Lietuvoje nekyla: „Sakyčiau, priešingai. Iki šiol buvo praktika, kad su bet kokia nevieša informacija galime elgtis, kaip norime. Matyt, šiandien turime rezultatą to, kad einame ne ta linkme. Kol kas nesiimu vertinti, ar teisėsaugos institucijų veiksmai per griežti, bet gali būti, jog šis atvejis ir bus lūžio taškas."
Loja ne ant to medžio
Žurnalistas yra specialus subjektas. Jis nėra eilinis pilietis, kuris už valstybės paslapties atskleidimą atsako bendra tvarka.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė 15min.lt nurodė, jog valstybės paslapties nusikaltimo subjektu žurnalistas galėtų būti tik išimtiniais ir labai retais atvejais. Tokio nusikaltimo subjektu yra pareigūnai, kuriems ši paslaptis patikėta.
„Žurnalistas yra specialus subjektas. Jis nėra eilinis pilietis, kuris už valstybės paslapties atskleidimą atsako bendra tvarka. Viena iš žurnalisto darbo garantijų yra informacijos šaltinių apsauga. Iki 2002 m. ji buvo absoliuti. Žurnalistas turėjo teisę bet kokiomis aplinkybėmis išsaugoti šaltinio paslaptį. 2002 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tam tikrais atvejais žurnalistas gali būti įpareigotas atskleisti informacijos šaltinį, tačiau tik teismo sprendimu“, – sakė teisininkė.
Nors Konstitucinis Teismas suformavo doktriną, bet įstatymas taip ir liko nepataisytas, todėl už šaltinio neatskleidimą nėra numatytos sankcijos. Tokiais atvejais taikoma bendra atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą. Lietuvoje jau būta atvejų, kai žurnalistai pasirinko mokėti baudas, bet informacijos šaltinio neatskleidė.
Kyla pavojus žodžio laisvei
Tai, kas dabar vyksta, man labai nepatinka. Yra labai plona riba ir ima kilti pavojus žodžio laisvei, – minėjo L.Meškauskaitė.
„Daugelio pasaulio valstybių įstatymai numato, kad žurnalistas privalo atskleisti savo informacijos šaltinį, tačiau tik ypatingais atvejais. Pavyzdžiui, kai jis žino apie ruošiamą teroristinį aktą. Už šaltinio neatskleidimą yra numatyta atsakomybė, o kai kuriose šalyse net laisvės atėmimas. Tokių atvejų būta JAV, Kanadoje ir kitose šalyse. Žurnalistai sutiko sėsti į kalėjimą, bet savo šaltinių neatskleidė“, – dėstė L.Meškauskaitė.
Pasak jos, dabartiniai teisėsaugos institucijų veiksmai ima kelti nerimą, nes jais gali būti sukurtas itin pavojingas precedentas, kai žurnalistai ims bijoti skelbti visuomenei svarbią informaciją.
„Jūs, žurnalistai, velnių priėdę, bet tai, kas dabar vyksta, man labai nepatinka. Yra labai plona riba ir ima kilti pavojus žodžio laisvei. Valstybėje yra rimta problema, nes informacija yra nutekinama. Prisiminkime „Snoro“ banko atvejį. Reikia kelti bylas ir imtis procesinių veiksmų, bet tai reikia daryti tinkamam subjektui – tiems, kas turi šią informaciją saugoti. Žurnalistas vykdo savo pareigas ir visada viešins informaciją, kurią jam pavyksta rasti. Bauginti žurnalistus, kad jie neskleistų informacijos, yra nepriimtina. Tiesiog pradėta ne iš to galo“, – teigė advokatė.
Išdavęs šaltinį toliau dirbti negalėtų
Jeigu žurnalistas arba advokatas pažeidžia jais pasitikėjusių žmonių apsaugos principą, tai jie, matyt, toliau nebetinka dirbti savo darbo, – sakė R.Andrikis.
Advokatas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis 15min.lt paaiškino, kad kratos ar proceso dalyvių „atsivedimas“ apklausoms dažnai naudojami kaip psichologinė spaudimo priemonė.
„Kratos negali būti siejamos su kaltės laipsniu. Kaip tik jų rezultatai ir padeda nustatyti kaltininką. Dėl kratų ar kitų procesinių veiksmų problemų nekiltų, jeigu tai nebūtų daroma demonstratyviai siekiant įbauginti kitus. Pareigūnų vedamas žmogus iš karto aplinkinių akyse sutapatinamas su nusikaltimu. Problema ne operatyvinių veiksmų apimtis, o jų vykdymas. Jie atliekami šlykščiai, demonstratyviai, pažeidžiant elementarius žmonių orumo ir garbės principus“, – sakė jis.
Advokatų, kaip ir žurnalistų, teisę saugoti gautą informaciją gina įstatymai. Paklaustas, kaip atrodytų krata advokato namuose, R.Andrikis pasakojo, kad tokiu atveju visada dalyvauja advokatūros atstovas, kuris neleidžia paimti daugiau negu ieškoma. Teismo kratos sankcijoje turi būti tiksliai nurodyta, ko ieškoma patalpose.
Paklaustas, kaip vertinti, kai tiriant vieną atvejį paimamas žurnalisto darbo kompiuteris, kuriame daug slaptos informacijos, kuriame gali būti žurnalisto šaltiniai, kurių jis nenori ir negali pagal įstatymą atskleisti, teisininkas atsakė, jog lieka tik pasitikėti pareigūnų sąžiningumu: „Čia nieko nepadarysi, visi turi tikėti, kad kiekvienas pareigūnas dorai ir sąžiningai atliks savo pareigas ir tinkamai vykdys įstatymo reikalavimus. Mes taip preziumuojame visada, bet matome, kas iš tų prezumpcijų išeina. Pavyzdžiui, kai ikiteisminio tyrimo duomenys turi būti sunaikinami, o jie atsiranda po 20 metų. Mes neturime vaistų prieš nesąžiningą tarnybinių pareigų atlikimą."
R.Andrikis tikino, kad neretai tokios griežtos ir demonstratyvios teisėsaugos institucijų akcijos skirtos įtariamiesiems palaužti.
„Tam tikros institucijos gąsdina ne tik žurnalistus. Jos gąsdina ir kitus žmones, kurie pažeidžia savo profesinės etikos normas. Net advokatai, pabūgę spaudimo, pradeda kalbėti apie kliento papasakotą informaciją, kuri yra advokato paslaptis. Jeigu žurnalistas arba advokatas pažeidžia jais pasitikėjusių žmonių apsaugos principą, tai jie, matyt, toliau nebetinka dirbti savo darbo“, – sakė R.Andrikis.
N.Maliukevičius: atrodome apgailėtinai
Tuo metu, kai mes Lietuvoje laukiame aukštų svečių tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų, kuriems norime parodyti savo europietiškus principus, nesuprantamas tokių priemonių taikymas prieš žurnalistus, kurie dirba savo darbą, – teigė N.Maliukevičius.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius 15min.lt sakė, kad situacija atrodo apgailėtinai: „Reikia suprasti, kad Vakaruose žiniasklaidos galimybė skleisti informaciją yra neliečiama. Tuo metu, kai Lietuvoje laukiame aukštų svečių tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų, kuriems norime parodyti savo europietiškus principus, nesuprantamas tokių priemonių taikymas prieš žurnalistus, kurie dirba savo darbą.“
Pasak jo, teisėsaugos institucijų tyrimas vyksta sudėtingų procesų fone. „Daugelis mūsų nežino visų tyrimo detalių ir galime tik traukioti pečiais. Čia susipina keli kontekstai. Bandoma šnekėti apie agresyvius Rusijos informacinius veiksmus, informacines provokacijas. Mes šnekam apie grėsmę valstybės informaciniam saugumui, bet tuo pačiu yra kitas – artėjančių rinkimų kontekstas, kuris viską komplikuoja. Bėda ta, kad geopolitiniai procesai labai nepalankiai susipina su mūsų politikos procesais. Nenustebčiau, jeigu tai yra suvokiama Rytų kaimynės strategų, kurie siekia sukelti sumaištį ir parodyti mus nepalankioje šviesoje Vakarų partnerių akyse.“
Paklaustas, ar Seime pradėtas tyrimas dar labiau nepolitizuos šio ir taip skandalu virtusio proceso, N.Maliukevičius nurodė, jog politikai turi reaguoti, ir tai buvo nuspėjama.
„Bėda ta, kad tai vėl gali būti panaudota politiniams žaidimams ir dėmesio sau ieškojimui. Turi būti duotas tokių teisėsaugos institucijų veiksmų įvertinimas, tačiau tai neturi tapti politinių batalijų objektu“, – sakė jis.
Politologas pabrėžė, kad svarbiausia yra nujausti ir prognozuoti savo veiksmų pasekmes. „Galima nujausti, kokias reakcijas neproporcingi veiksmai sukels Lietuvoje ir tarptautinėje arenoje, kaip tai paveiks Lietuvos žiniasklaidos laisvės reitingą“, – teigė pašnekovas.
