Bylą inicijavęs Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašė teismo ištirti, ar aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtinto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1-595 redakcija) nuostatos, pagal kurias mokestis už vaiko maitinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse neskaičiuojamas, jeigu, be kita ko, vaikas nelanko įstaigos dėl ligos, liga tęsėsi tris ir daugiau nelankytų dienų iš eilės, apie ligą informuojama ugdymo įstaigos nustatyta tvarka ir dėl ligos nelankytos dienos pateisinamos per 3 darbo dienas nuo pirmos atvykimo po ligos dienos. Jei vaikas nelankė ugdymo įstaigos mažiau nei 3 dienas, mokestis už maitinimą skaičiuojamas. Mokestis už vaiko maitinimą taip pat nemokamas, jei vaikas nelanko įstaigos dėl kitų priežasčių 3 ir daugiau dienų, įstaigos nustatyta tvarka tėvams (globėjams) pateikus prašymą.
LVAT nustatė, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą, tie tėvai (globėjai), kurių vaikai įstaigos nelanko dėl ligos mažiau nei 3 dienas, mokestį už vaiko maitinimą privalo mokėti ir ligos laikotarpiu. Pastarieji tėvai (globėjai) mokestį už vaiko maitinimą privalo mokėti nepriklausomai nuo to, kada (per kiek laiko) apie vaiko nelankymą dėl ligos jie praneša įstaigai. Taigi, pasak teisėjų kolegijos, šis teisinis reguliavimas reiškia, kad tėvų (globėjų), kurių vaikai įstaigos nelanko turėdami pateisinamą priežastį (dėl ligos), nevienodas traktavimas lyginant su kitais tėvais (globėjais), kurie nustatyta tvarka pateisina savo vaikų nelankymą, susietas tik su pateisinamos priežasties trukme.
Nustatyta ir tai, kad, atsižvelgiant į ginčo nuostatas, tėvai (globėjai) tuo atveju, jeigu jų vaikai dėl kitų priežasčių įstaigos nelanko mažiau negu 3 dienas, mokestį už vaiko maitinimą privalo mokėti nepriklausomai nuo to, kada (per kiek laiko) jie apie vaiko nelankymą „dėl kitų priežasčių“ praneša įstaigai, t. y. net ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, apie įstaigos nelankymą jie praneša iki pirmosios nelankymo dienos. Taigi šis nevienodas traktavimas teisės akte vėlgi susietas tik su pateisinamos priežasties trukme.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba tokių nuostatų priėmimą grindė poreikiu sumažinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų patiriamus finansinius nuostolius, kai maisto produktai vaikams maitinti užsakomi iš anksto pagal įstaigos pasirinktą grafiką ir sutartį su produktų tiekėju, taip pat siekiu išvengti pastebėtos praktikos, kai tėvai (globėjai) dažnai neinformuoja įstaigų, kad vaiko neatves kitą dieną dėl ligos ar kitų priežasčių.
Įvertinęs oficialią konstitucinę doktriną dėl Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo, LVAT konstatavo, kad objektyvus pateisinimas skirtingai traktuoti tėvus (globėjus), kurių vaikai įstaigos nelanko turėdami pateisinamą priežastį, negali būti susietas tik su pateisinamos priežasties (ligos ar kitų priežasčių) trukme. Pateisinamos priežasties trukmė per se (pati savaime) nesudaro jokio pagrindo kalbėti apie tokius tėvų (globėjų), kurių vaikai įstaigos nelanko turėdami pateisinamą priežastį, skirtumus, kurie sudarytų pagrindą iš jų reikalauti sumokėti mokestį už vaiko maitinimą už laikotarpį, kurį vaikas nelankė įstaigos, net ir tais, atvejais, kai, pavyzdžiui, apie vaiko nelankymą dėl ligos arba kitos priežasties tėvai (globėjai) įstaigai jos nustatyta tvarka praneša nedelsdami.
Teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad savivaldybės taryba turi išlaikyti pusiausvyrą tarp tėvų (globėjų), kurių vaikai įstaigos nelanko turėdami pateisinamą priežastį, teisėto intereso nemokėti vaiko maitinimo mokesčio už laikotarpį, per kurį vaikas dėl pateisinamų priežasčių negali lankyti įstaigos ir dėl to maitinimo negauna, ir įstaigų intereso užtikrinti, kad už maitinimą būtų sumokėta visais atvejais, kai maistas patiektas į įstaigą. Todėl proporcingumo principą atitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tėvams (globėjams) būtų įtvirtinta pareiga apie tai, kad jų vaikas negali lankyti įstaigos, ją informuoti įstaigos nustatyta tvarka per protingą terminą nuo (iki) pateisinamos priežasties atsiradimo momento, o vaiko maitinimo mokesčio mokėjimas (nemokėjimas) būtų tiesiogiai susietas su pastarosios pareigos (ne)įgyvendinimu. Atitinkamai atsakingos institucijos privalo imtis visų priemonių, kad sutartyse su maisto tiekėjais būtų įtvirtintos tokios sutarties sąlygos, kurios aiškiai reglamentuotų situacijas dėl maisto (ne)tiekimo vaikams, be kitų, ir tokiais atvejais, kai tėvai (globėjai) per protingą terminą nuo (iki) pateisinamos priežasties atsiradimo momento įstaigos nustatyta tvarka pateikia informaciją apie tai, kad jų vaikas negali lankyti įstaigos.
Nurodytų argumentų pagrindu LVAT iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus Vyriausybės atstovo skundą pirmąja instancija, ir konstatavo, kad Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1-595 redakcija) 11.2.2 papunkčio nuostata „jei mažiau nei tris dienas vaikas nelankė ugdymo įstaigos, mokestis už maitinimą skaičiuojamas“ ir 11.2.11 papunkčio nuostata „jeigu vaikas nelanko įstaigos tris ir daugiau dienų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir nutartyje nurodytoms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.
