„Aš turiu vienintelę procesinę galimybę, svertą – teikimu kreiptis, prašant atnaujinti procesą šioje byloje. Aš dėliojuosi argumentus už ir prieš, kurių pagrindu apie pietus padarysiu galutinį sprendimą“, – BNS pirmadienį teigė G.Kryževičius.
Jis teigė, kad greičiausiai kreipsis į LVAT teisėjų kolegiją, su prašymu atnaujinti procesą.
„Tai, kad aš svarstau, tai nebūtinai reiškia, kad pasirašysiu. (...) Dabartinėje mano minčių sekoje, matyt, kad bus toks sprendimas“, – dėstė teismo pirmininkas.
Jis pridūrė, kad tikimybė, jog tokio teikimo nebus, išlieka „labai maža“.
Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas delfi.lt.
G.Kryževičiaus teigimu, įprastai bylos peržiūrėjimas gali būti inicijuojamas, kai yra „pagrindas abejoti, ar yra tinkamai išaiškintos materialinės teisės normos, kai akivaizdžiai išsiskiria praktika teisės aiškinimo“.
„Yra ir kitų atvejų. (...) Šiuo atveju pagrindinis pagrindas – neteisingai išaiškintos materialinės teisės normos. Manyčiau, kad taip pat nepaisyta mūsų teisme formuojamos praktikos panašios kategorijos bylose“, – dėstė jis.
LVAT pirmininkas sako, kad teisėjų kolegija, pateikus kreipimąsi dėl bylos atnaujinimo, sprendimą turėtų priimti per keturias–penkias savaites.
Pasak G.Kryževičiaus, jam labiausiai abejonių kelia „argumentacija, kuri išdėstyta nutartyje“.
„Nuo pirmo perskaitymo man kilo abejonių dėl tokios argumentacijos. Pirmiausia, atskirtas juridinio asmens vaidmuo nuo akcininko ir savininko. Šita vieta yra, na, švelniai šiam momentui galiu pasakyti – nekorektiška. Visi teisininkai suvokia, kad juridinis asmuo yra tam tikra teisinė fikcija, per tam tikrą veiklos formą asmenys, kurie yra akcininkai įgyvendina savo verslo idėjas“, – aiškino LVAT pirmininkas.
„Tas juridinis asmuo yra veiklos forma, įteisinanti žmogaus veikimus, idėjas. (...) O čia buvo pasakyta, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ne akcininkas, o juridinis asmuo, tai, suprask, dirbtinai jie yra atskiriami“, – pridūrė jis.
G.Kryževičius sako, kad taip pat yra „svarstytini klausimai dėl duomenų apsaugos taikymo, konstitucinės doktrinos teisės į informaciją požiūriu“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
Publikacijoje portalas nurodė, jog viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.
Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus jo asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.
Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.
Po tokio sprendimo portalo „Atvira Klaipėda“ redaktorius Martynas Vainorius buvo paskelbęs nekrologą savo portalui. Šis nekrologas kartu tapo ir simboliu Lietuvos žiniasklaidai. Susivieniję žurnalistai parašė atvirą kreipimąsi apginti visuomenės teisę žinoti.
Teisminis procesas „Atvirai Klaipėdai“ kainavo apie 4400 eurų. Didelio palaikymo iš visuomenės sulaukęs portalas sulaukė ir finansinės paramos. Iki pirmadienio ryto skaitytojai buvo paaukoję apie 3000 eurų. Šie pinigai, anot M.Vainoriaus, bus skirti tolesnei teisinei kovai finansuoti.
