O ir jie patys prisipažino kartais iš pradžių balsavę, o tik paskui supratę, kad nesupratę, už ką balsavo. Kyla klausimas, ar tai svarbiausia šiandien ir, apskritai, ar valdantieji turi valstybės ateities viziją.
Cukraus ir vienkartinių puodelių apmokestinimas, tautinis kostiumas septynmečiams, silpnojo alkoholio branginimas, o eilėje – rūkymo balkonuose draudimas. Pradžia buvo Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurį taip skubiai reikėjo pakeisti, kad viskas baigėsi jo nugulimu stalčiuose, pasak „valstiečių“ vicepirmininkės Rimos Baškienės, greičiausiai iki pavasario.
Tautiniai kostiumai visiems vaikams iki septynerių metų – idėja, kuri, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, ugdytų patriotiškumą, sutikta nevienareišmiškai: vieni sveikino, kiti peikė, o R.Karbauskis su dizaineriu Juozu Statkevičiumi sukirto rankomis dėl kostiumų eskizų.
„Kodėl nėra patriotiškumo? Nes nėra pasitikėjimo valstybe. Tai, kai atsiras sprendimai, kurie didins pasitikėjimą valstybe, valdžios institucijomis, tada atsiras daugiau ir patriotiškumo, o tautinis kostiumas, ypač vaikų, deja, jo nesukurs. Apvilkus vaiką tautiniu kostiumu, kai jis mato valdžią keikiančius tėvus, nemanau, kad įmanoma sukurti patriotiškumą“, – sako M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto lektorė Rima Urbonaitė.
„Norima parodyti tautai, kad daromi sprendimai, kad priimamos politikos kryptys, kurias buvo žadama priimti. Bet svarbu pabrėžti, kad svarstant tokius klausimus, neturime nutolti nuo strateginių problemų ir sprendimų“, – teigia Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Bet atrodo, kad valdantiesiems strateginės problemos ne itin rūpi. Pavyzdžiui, aplinkos ministrui svarbu vienu euru apmokestinti vienkartinius puodelius, nes tai esą mados ir prabangos dalykas. Kilus kritikos bangai, ministras aiškinosi, kad bus siekiama dialogo ir naujo mokesčio niekas greitai neįves.
„Manau, kad čia yra testavimas, ką visuomenė apie tuos dalykus mano. Jei kyla visuomenėje pasipiktinimas, tuomet naujieji valdantieji atsitraukia ir sako – na, čia to nenorėjome pasakyti ar šiaip pašnekėjome“, – komentuoja Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tad valdantieji užsimojo ne tik mokyti, kaip gyventi, pavyzdžiui, visiems gerti ne iš vienkartinio, o iš vieno indelio, kaip sovietmetyje, bet ir ką valgyti. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs, kad reikia papildomai apmokestinti daug cukraus turinčius produktus – šokoladus, sausainius, nes tai nesveika. Kitaip tariant, užsimanei saldėsio, už jį teks mokėti gerokai brangiau.
Seimas jau svarsto ir naują alkoholio apmokestinimo tvarką. Pagal ją akcizas būtų taikomas laipsniui gėrimo litre. Tarifas didėtų daugiau, nei numato ES, ir skirtingoms gėrimų grupėms 2020-aisiais taptų vienodas arba, anot sveikatos apsaugos ministro, beveik vienodas. Seimui pritarus šiam siūlymui, alaus ir vyno kainos gerokai šokteltų į viršų.
Jei kyla visuomenėje pasipiktinimas, tuomet naujieji valdantieji atsitraukia ir sako – na, čia to nenorėjome pasakyti ar šiaip pašnekėjome, – sako Žilvinas Šilėnas.
„Žinome, kad lietuviai mėgsta važiuoti į kaimynines valstybes apsipirkti. Net jei skirtumas – 10–20 proc., tai jau pakankamai didelė paskata važiuoti ir pirkti. Jei ketiname papildomai apmokestinti alų, kurio kaina išaugtų 50–75 proc., tai akivaizdu, kad būtų labai didelė paskata žmonėms važiuoti į Lenkiją, Latviją pirkti alų, o perkant alų pirkti ir kitus produktus“, – mano „Danske Bank“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
„Nepaisant jų kalbų apie tai, kaip jie mažins mokesčius dirbantiesiems ar vidurinei klasei, iki šiol visi pasiūlymai, kurie eina iš Seimo, yra apie mokesčių didinimą“, – sako Ž.Šilėnas.
O kur dar sveikatos apsaugos ministro siūlymai vėl grįžti prie iniciatyvos drausti rūkyti balkonuose ir lauko kavinėse. Arba valdančiųjų skundai, kad dirbti jiems trukdo visi be išimties – ir opozicija, ir žiniasklaida. Tad, kad dirbti būtų lengviau, nuspręsta priimti Civilinio kodekso pataisas, kuriomis, teigiama, būtų apribota galimybė kritikuoti politikus, o šie, jei nuspręstų, kad kritika pažeidė jų garbę ir orumą, galėtų reikalauti atlyginti piniginę žalą.
„Savaitės“ kalbinti pašnekovai sako, kad tai ne darbas, o jo imitacija, kuriai sunaudojama per daug energijos. Mėtytis tokiais sprendimais ir nuomonėmis nėra nei protinga, nei reikalinga. Geriau naujoji dauguma pagalvotų, kaip ji įgyvendins per rinkimų kampaniją dalytus pažadus. Juk, pavyzdžiui, pažadą nuo kitų metų liepos didinti pensijas 40 eurų „valstiečiai“ pamiršo. Vienas jų lyderių, premjeras Saulius Skvernelis, pareiškė, kad jos nuo sausio augs perpus mažiau.
„Valstiečiai“ rinkėjams žadėjo pasikeitimus švietimo, sveikatos apsaugos, socialinėje srityse. O dabartiniai sprendimai nėra radikalios reformos, kurias žadėjo „valstiečiai“, sako apžvalgininkai. Jie sutinka, kad laiko praėjo nedaug, bet užuot pradėję rimtas reformas, valdantieji kol kas užsiima menkniekiais ir visuomenės tolerancijos tikrinimu.
Pasak R.Grajausko, susidaro vaizdas, kad socialdemokratai kažkur kamputyje užspausti ir nelabai turi savo balso.
„Dabar yra pasakymas – mes žinome, mes daug dirbame, bet kas bus tie prioritetai, iki šiol lieka toks neaišku, ir natūraliai kyla klausimas: ar tikrai ta vizija yra, ar tie sprendimai yra?“ – svarsto R.Urbonaitė.
Keista, bet kol kas visos kontraversiškos idėjos sklinda tik iš „valstiečių“, o jų partneriai koalicijoje socialdemokratai itin tylūs, nors jų nuomonės daugeliu klausimų skiriasi. Socialdemokratai nepasipriešino net Darbo kodekso atidėjimui, nors tai ir buvo vienas pagrindinių jų praėjusios kadencijos darbų, nei mėgintam įvykdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo perversmui.
Pasak R.Grajausko, susidaro vaizdas, kad socialdemokratai kažkur kamputyje užspausti ir nelabai turi savo balso: „Valstiečiai“ tikrai diktuoja dabartinę naujai suformuotos vyriausybės politiką arba bent jau retoriką ir ta situacija bent jau politiškai atrodo pakankamai keistai.“
