2018 03 05

LVŽS nenoras kurti komisijos – dvejopi standartai?

Seime radosi iniciatyva sukurti dar vieną laikinąją komisiją. Apie ketinimus Seime tirti padėtį žemės ūkio sektoriuje opozicija kalbėjo dar sausio pradžioje. Tada niekas nemėgino slėpti, kad pagrindinis tikslas – išsiaiškinti Ramūno Karbauskio verslo vingius.
Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Praėjusią savaitę Seime įregistruotas nutarimo projektas dėl tokios komisijos sukūrimo. Aukščiausieji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) žmonės neigia tokios komisijos būtinumą, nes tai gali ištirti atskiros institucijos. Opozicija atkerta – o kaip tada su LRT komisija? Juk tuomet irgi buvo įtikinėjama, kad tyrimus geriau atliktų institucijos, tačiau „valstiečiams“ tai nebuvo argumentas. Ar tai – ne dvejopi standartai?

Mėgindami paneigti tokios komisijos būtinumą, „valstiečiai“ prilygina tyrimą trėmimų sąrašams arba išbuožinimui, tarsi komisija būtų sovietų reliktas.

„Visa tai vyko teisėtai ir dabar kaip – iš naujo vyktų išbuožinimas? Ar čia naujas dvarų išparceliavimas? Turbūt mes turime elgtis konstituciškai ir negalime neigti privačios nuosavybės kūrimo teisėtais būdais ir jos turėjimo“, – LRT komentuoja Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Ar ne per anksti pirmininkas tikina, kad viskas teisėta? Jis turbūt pamiršta, kad net prokurorai yra pradėję tyrimą ginant viešąjį interesą. Aiškinamasi, ar įmonės teisėtai valdo didelius žemės plotus, nors įstatymuose nustatyta 500 hektarų riba. Tyrimas pradėtas dar sausį ir, pasak Generalinės prokuratūros, užtruks, nes informacijos kiekiai milžiniški.

Net „valstiečių“ deleguotas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad pavasarį bus bandoma suteikti daugiau galių Nacionalinei žemės tarnybai. Norima jai leisti tikrinti ir praeities sandorius. B.Markausko įsitikinimu, žemė vienose rankose kai kuriais atvejais tikrai gali būti sukaupta nesąžiningai.

„Manau, kad gali būti tokių dalykų. Jeigu pasitvirtintų tokie faktai, tai žemė tikrai turėtų grįžti valstybės nuosavybėn“, – kalbėdamas apie nesąžiningai sukauptą žemę kalba ministras.

Andriaus Grygelaičio nuotr./Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas
Andriaus Grygelaičio nuotr./Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas

Tačiau „valstiečiams“, kurių vadovui priklauso „Agrokoncernas“, valdantis per 36 tūkst. hektarų žemės, jokio noro aiškintis nėra. Seimo pirmininkas tai vadina išbuožinimu, o Ramūnas Karbauskis norą kurti specialiąją komisiją Seime yra sulyginęs su trėmimų, vykdytų 1941 metais, sąrašais.

Kitaip tariant, skaidrumo paieškas „valstiečiai“ lygina su vienu juodžiausių šalies istorijos puslapių, kai tūkstančiai žmonių priverstiniu būdu neteko turto, tūkstančiai buvo ištremti į Sibirą ir ten mirė. Seimo pirmininkas sako, kad komisiją, tirsiančią žemės ūkio padėtį, Seime galima sudaryti, nors neatsako, ar pats už ją balsuotų.

„Pirmiausiai, reikėtų įsitikinti, ar buvo veikiama atitinkamai įstatymams, ar buvo veikiama prieš įstatymus. Jei buvo veikiama atitinkamai įstatymams, tai turbūt tas tyrimas niekur neatves. Tiesiog po tyrimo bus pasakyta, kad tokia buvo tvarka, ir tuo buvo naudojamasi“, – aiškina V.Pranckietis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

Tačiau opozicija sako, kad panašu, jog Seimo pirmininkas net nesupranta, ką veiktų komisija. Ji ir kuriama būtent tam, kad būtų išsiaiškinta, ar viskas buvo daroma laikantis įstatymų. Seime jau įregistruotas projektas dėl parlamentinio tyrimo žemės ūkio sektoriuje. Konservatorių lyderis sako, kad tyrimo pagrindinės kryptys yra trys.

„Dėl žemės perėmimo iš smulkiųjų ūkininkų už skolas (ne sykį girdėję, kad tokia praktika taikoma skirtinguose Lietuvos regionuose). Antroji klausimų grupė susijusi su žemės koncentracija – kaip įmonės, perėmusios žemę, sugeba apeiti įstatymą, kuris riboja daugiau nei 500 hektarų įsigijimą arba perėmimą. Trečioji klausimų grupė susijusi su trąšomis, trąšų importu į Lietuvą iš trečiųjų valstybių“, – tyrimo kryptis nurodo Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

R.Karbauskis sako, kad opozicijos tikslas – ne atsakymų ieškojimas, o jis pats. Esą jis jau ėmėsi veiksmų, kad į klausimus būtų atsakyta, kreipėsi į Konkurencijos tarybą, Generalinę prokuratūrą, Nacionalinę žemės tarnybą. Prokurorai sako prašymą gavę ir jį nagrinės, NŽT tikina prašysianti politiko patikslinti užklausą, nes neaišku, ko iš jų norima. O politikas kartoja, kad komisija nereikalinga, jis už ją nebalsuos, o visus klausimus atsakys atsakingos institucijos.

„Visi klausimai, kurie susiję su kaltinimais, turi būti perduoti prokuratūrai, kitoms tarnyboms ir tiesiog Seimo nariai neturėtų būti gaišinami daryti tai, ką turi padaryti tos institucijos, kurios turi tirti. Manau, kad šiuo atveju bandoma politikuoti, netgi kiek įžeidžiant žemdirbių bendruomenę“, – komentuoja R.Karbauskis.

„Matėme, kaip buvo sudarinėjami klausimai dėl LRT. Ir vėlgi, daugelis žmonių sakė, kad galbūt sulaukime institucijų išvadų arba atsakymų ir atsakymas į tai buvo, kad ne visos institucijos yra pajėgios atsakyti ir reikalingas išsamus, gilesnis, skaidresnis tyrimas. Aš manau, kad lygiai tie patys pasakymai galioja ir žemės ūkiui. [...] Jei to nebus padaryta, turėsime pripažinti, kad „valstiečiai“ yra dviveidžiai ir jie sprendžia tik tuos klausimus, kurie jiems asmeniškai yra aktualūs ar kelia rūpestį“, – pabrėžia G.Landsbergis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Galbūt R.Karbauskis nenori tokios komisijos, nes ji garantuoja viešumą. Pasak konservatorių lyderio, jie turi surinkę nemažai informacijos, taip pat – žmonių liudijimų dėl „Agrokocerno“ veiklos. Liudininkai šia informacija galbūt pasidalytų, jei būtų užtikrinta jų apsauga, o tai įmanoma tik sudarius komisiją.

Komunikacijos ekspertas sako, kad „valstiečiai“ dabar įsprausti į kampą. Jie nuolat tikino, kad parlamentinę kontrolę efektyviausiai gali užtikrinti tik laikinosios komisijos, tačiau atsiradus nepatogių klausimų jų vadovui, dabar bando išsisukinėti.

„Kai valdantiesiems buvo aktualu spręsti klausimą per laikinąją komisiją, tai buvo sakoma, kad nereikia jokių institucijų, mes galim patys viską patikrinti ir išspręsti, o kai jau iškilo klausimai, susiję su valdančiaisiais, tai nukreipiama į institucijas – čia esą ne Seimo reikalai, tegul sprendžia institucijos. Tokiu būdu per gana trumpą laiką parodytas dvigubas standartas“, – pastebi komunikacijos ekspertas Paulius Tamulionis.

Po savaitės Seimas pradeda pavasario sesiją. Tuomet ir paaiškės, ar „valstiečiai“ linkę pradėti tyrimus, susijusius su jų lyderiu. Konservatoriai sako, kad jei valdantieji neparems komisijos, jie svarstys galimybę trauktis iš kitų parlamentinių tyrimų. Ko tuomet bus vertos laikinosios komisijos, jei jose liks vieni „valstiečiai“?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis