Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 11 02

VU lyčiai jautrios kalbos gairės: pažangos ženklas ar radikalus eksperimentas?

Vilniaus universiteto (VU) sprendimas pristatyti Lyčiai jautrios kalbos gaires sulaukė ir pagyrų, ir pašaipų. Kai kurie lingvistai ir žmogaus teisių aktyvistai sako, kad siūlymai nesikėsina į gramatiką, o atspindi lygybę ir pokyčius visuomenėje. Kritikai tuo abejoja – jų nuomone, kalba ir taip keičiasi, o radikalūs eksperimentai gali sukelti priešingą poveikį nei tikimasi.
Pora.
Pora / 123RF.com nuotr.

Tik rekomendacija

Sutarimas „vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenęs ir dažnu atveju diskriminacinis“, – teigiama VU parengtose Lyčiai jautrios kalbos gairėse.

Orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškiąs, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis. Bet kartu pabrėžiama, kad šios gairės nėra privalomos, tokios kalbos vartojimas esąs asmeninis pasirinkimas.

Gairėse pateikiama įvairių pavyzdžių, kaip galima vengti nuorodų į asmenų lytį: rinktis giminės skirtumų nepabrėžiančią (pvz., tyrimo dalyvių teigimu) arba beasmenę formą (pvz., apklausoje teigiama, kad… vietoj apklausos dalyviai teigia, kad…), rašant trumpinti žodžius (pvz., visų stud. pažymiai turi būti suvesti iki…).

Pagal gaires, minint abi lytis galima vartoti skliaustelius, pasvirąjį ar ilgąjį apatinį brūkšnį ir kitus ženklus („žiūrov(i)ų apklausa parodė“, „statistinis respondentų_čių pasiskirstymas“, „visų fakultetų darbuotojas/us pakviesime skiepytis“, „kiekviena(-as) universiteto bendruomenės narė(-ys)“.

Kultūros, ne kalbos klausimas

Viena iš Lyčiai jautrios kalbos gairių autorių VU profesorė Loreta Vaicekauskienė patikino, kad šiais siūlymais nesikėsinama į kalbą.

„Reikia atskirti gramatiką ir kalbą. Kultūrines normas kuriame patys, tai nėra gramatikos keitimas“, – kalbėdama su portalu 15min pabrėžė kalbininkė.

Anot pašnekovės, norint parodyti savo poziciją lyties nelygybės atžvilgiu, galima rasti būdų, kaip tai padaryti.

Pokytis kalboje yra pokyčio visuomenėje pasekmė.

Gairės nėra privalomos kalbos taisyklės, tik rekomendacija: „Niekas neverčiamas keisti savo kalbą, jei nenori rodyti jautrumo šiuo klausimu.“

L.Vaicekauskienės žodžiais, daliai žmonių tai yra svarbu, todėl galima rasti būdų atsižvelgti į jų poreikius.

Kaskart galima atsižvelgti į situaciją: vieni variantai įmanomi rašytinėje kalboje (pavyzdžiui, trumpiniai arba galūnių intarpai), kiti – ir sakytinėje.

Pavyzdžiui, galima kreiptis į auditoriją, pridedant ir moteriškos formos kreipinį („žiūrovai“ ir „žiūrovės“) ar dar kaip nors pabrėžti žmonių įvairumą.

Lingvistė prisiminė, kad jos močiutė vartojo tarmišką žodį „žmogystė“ – jos tarmė neapibendrindavo žmonių vien vyriška forma.

Neseniai buvo sugalvotas moteriškas „žmogaus“ variantas – „žmoga“.

„Kur bėda? Gali būti, kad kam nors tai pasirodys visai geras variantas“, – svarstė pašnekovė.

Liudo Masio nuotr./Loreta Vaicekauskienė
Liudo Masio nuotr./Loreta Vaicekauskienė

Kalba esanti mūsų pačių kūrinys, o gramatika gairėmis nejudinama. Ne tik pabrėžiant žmonių įvairovę, bet ir taupant laiką bei vietą galima rašyti sutrumpintą žodį.

Arba galima netaupyti vietos ir vartoti ir vyrišką, ir moterišką formas.

„Tai ne gramatikos, o kultūros klausimas – ar esame jautrūs įvairioms mūsų visuomenės grupėms“, – sakė L.Vaicekauskienė.

Ar įmanoma, kad toks nedidelis pokytis bent rašytinėje kalboje atkreiptų dėmesį į tą visuomenės dalį, kurią apibendrinantis vyriškos giminės daiktavardis tarytum „pamiršta“ (moteris), sustiprintų palankumą žmonėms, kuriems nepriimtinas binarinis žmonių skirtymas (į „jis“ ir „ji“)?

Pažįstu žmonių, kurie nuosekliai varginasi, negaili savo laiko ir pastangų kaskart pavartoti ir moterišką formą.

„Kalba nekeičia pasaulio, ji yra mūsų pasirinkimų pasekmė. Pokytis kalboje yra pokyčio visuomenėje pasekmė. Bet jei tam tikruose tekstuose pagrečiui nuolat matysi „jis“ ir „ji“, galbūt pradėsi matyti kultūrą kitaip, galbūt pagalvosi apie tai, kad pasaulis galėtų būti teisingesnis ir tolerantiškesnis pagal šių dienų supratimą.

Pažįstu žmonių, kurie nuosekliai varginasi, negaili savo laiko ir pastangų kaskart pavartoti ir moterišką formą.

Kai konsultavau dėl šių gairių, pamačiau, kad ir pati pradėjau, rašydama studentams, žaisti – rašyti tai moterišką, tai vyrišką formą, kad būtų įdomiau, įvairiau ir galbūt teisingiau.

123rf nuotr./Lyčių skirtumai
123rf nuotr./Lyčių skirtumai

Gali būti, kad tam tikra prasme kalbos pokyčiai ilgainiui paveiks žmonių nuostatas. Ypač jei būtų perimami ne radikalūs, nelabai apsunkinantys variantai. Kažkieno pradėta vartosena plinta – bet, žinoma, ne be mūsų visuomenės kaitos, augančio tolerantiškumo. Pirmiau visada vyksta pokyčiai visuomenėje.“

Vyrai nenorėtų sakyti „esu fizikė“?

„Universitetas orientuojasi pirmiausia į tuos, kuriuos ugdo, bando atspindėti jaunosios kartos poreikį bręsti ir tobulėti juos skatinančioje, lygybės ir lygiateisiškumo principais besivadovaujančioje aplinkoje“, – gyrė Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Anot jos, dalis visuomenės jau seniai sąmoningai arba instinktyviai atmetė vyriškąją giminę kaip neutralią:

„Nesu girdėjusi nė vienos studentės, kuri studijas baigė per pastaruosius 10-15 metų, sakant „aš esu istorikas, IT inžinierius, matematikas ar lietuvių kalbos mokytojas“.

Visuomenė esą keičiasi, todėl svarbu, kad keistųsi ir institucijos, ypač tos, kurios dirba su jaunimu.

Nesu girdėjusi nė vienos studentės, kuri studijas baigė per pastaruosius 10-15 metų, sakant „aš esu istorikas, IT inžinierius, matematikas ar lietuvių kalbos mokytojas“.

„Žvelgiant į įvairias visuomenės nuomonės apklausas, stebint jaunimo diskusijas socialiniuose tinkluose, nesunku pastebėti, kad lyčių lygybė, nediskriminavimo principas, lygiateisiškumas yra aktualios temos, o tokių vertybių nepuoselėjančiose aplinkose jauni žmonės dažnai nesijaučia priimti“, – sakė 15min pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį į gairėse minimą aplinkybę, kad ne visi žmonės save identifikuoja dvinarėje lyčių sistemoje (kurioje yra tik vyras ir moteris – red. past.) ir kad lyties nurodymas bei įvardžio vartojimas, remiantis tik išoriniais bruožais, gali būti klaidingas.

„Tokia nuostata labai svarbi translyčiams studentams/studentėms ir suteikia vilties, kad universitetas siekia kurti saugią bei pagarbią aplinką ir šiai grupei, – pabrėžė J.Juškaitė. – Kartais net ir tokie iš pažiūros nedideli žingsniai gali padėti žmonėms pasijausti saugiau, labiau priimtoms/priimtiems, įgyti išsilavinimą.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jūratė Juškaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jūratė Juškaitė

Pasak centro vadovės, kalba smarkiai formuoja mūsų požiūrį ir pasaulio supratimą, paryškina ar sustiprina visuomenėje egzistuojančias struktūras.

„Nors kritikai sako, kad vyriškoji giminė puikiai tinka kaip neutrali ir neturi jokio papildomo užtaiso formuoti lyčių santykius, kad tai – tik gramatika, vis dėlto pagalvoję kitaip suprastume, kokį stiprų užtaisą kalba savyje turi: mažai kritikų, ypač vyrų, matyt, sutiktų būti apibūdinami moteriškąja gimine „aš esu fizikė, pardavėja“ ir panašiai. Tai rodo, kad kalba nėra neutrali.

Jautrumo kalbai ir galimybei rinktis būti vadinamai/vadinamam taip, kaip save supranti, daugėja visame pasaulyje. Matyt, geriausiai žinomi JAV ir Kanados universitetų pavyzdžiai, kaip universiteto bendruomenių prašoma pripažinti translyčių teisę saviidentifikuotis.“

Suabejojo, ar tokių gairių reikia

Vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys suabejojo, ar tokios gairės, kokias pasiūlė VU, yra reikalingos. Anot jo, iš paprasto sakinio: „Po vasaros atostogų į miestą grįžę studentai perka knygas…“ suprantame, kad kalbama ne vien apie vyrus, ir esą nekyla minčių apie diskriminaciją.

Nei kaip konkrečiai pati gramatinė konvencija (t.y. tradicija) diskriminuoja, nei kokiu būdu kalba turi atspindėti, kad egzistuoja ne dvi lytys, L.Jonušys gairėse neišskaitė.

„Toks užmojis modifikuoti kalbą, artimas naujakalbės kūrimui, nėra naujiena – Vakaruose tai praktikuojama jau kurį laiką, – portale 15min publikuotame komentare rašė jis. – VU gairėse pasakyta, kad „joks formalus šios srities reguliavimas neegzistuoja ir VU nesiekia jos reglamentuoti“, bet, matydami Vakarų šalių kalbos normų evoliuciją, galime pastebėti, kad viskas prasidėjo nuo rekomendacijų, o virto griežtai primetamu politiniu korektiškumu ir galiausiai cenzūra bei eliminavimo (cancel) kultūra (žinoma, ne tik dėl gramatikos, dėl kalbos platesne prasme).“

<...> galime pastebėti, kad viskas prasidėjo nuo rekomendacijų, o virto griežtai primetamu politiniu korektiškumu ir galiausiai cenzūra bei eliminavimo (cancel) kultūra (žinoma, ne tik dėl gramatikos, dėl kalbos platesne prasme).

L.Jonušys taip pat atkreipė dėmesį, kad nemažai svarbių žodžių – asmenybė, valdžia, visuomenė, pergalė, kalba – yra moteriškosios giminės.

Vertėjas pripažino, kad Lietuvoje iš tiesų esama moterų diskriminacijos, smurtas artimoje aplinkoje tebėra paplitęs reiškinys, kai kuriose srityse moterims sunkiau negu vyrams siekti karjeros ir užimti svarbius postus.

Bet esama ir teigiamų poslinkių, pavyzdžiui, dėl Vyriausybės sudėties, juoba kad jos vertinimas esą greičiausiai labiau priklauso nuo politinių ir ideologinių pažiūrų, o ne nuo požiūrio į moteris.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laimantas Jonušys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laimantas Jonušys
„Tačiau sunku būtų įsivaizduoti, kad visos šios bėdos ir teigiami poslinkiai (ne tik valdžioje) kaip nors susiję su gramatinės giminės vartosena kalboje“, – rašė L.Jonušys.

Jis sutiko, kad kalba „proto ribose kinta lyčiai neutralios vartosenos linkme“: pavyzdžiui, prie įprasto kreipinio „ponios ir ponai“ panaši dviejų gramatinių giminių vartosena matyti ir darbo skelbimuose, oficialiose kalbose, raštuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Demonstracija Prancūzijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Demonstracija Prancūzijoje

„Kaip tik šiemet, kylant homofobijos ir antivakserizmo bangai, išryškėjo, kad visuomenėje yra nemažai tamsybės. Radikalūs kalbos eksperimentai, niekam neduosiantys realios naudos, gali paskatinti tamsybininkus dar labiau tikėti savo teisumu“, – įspėjo komentaro autorius.

Šaiposi iš Vyriausybės

Šios rekomendacijos jau spėjo sulaukti ir pašaipų.

Ne tiek dėl to, kad tektų daugiau padirbėti rašant tekstą, kiek dėl to, jog siūloma minėti abiejų giminių žodžių formas („kodėl tik dvi???“ – retoriškai klausiama viename tinklalapyje.

Nepraleista progos įgelti ir valdantiesiems, kurie bemaž pusę postų Vyriausybėje patikėjo moterims – esą dėl to kai kuriuos žodžius, pavyzdžiui, „ministrų kabinetas“ reikėtų keisti moteriškos formos daiktavardžiais.

„Sveiki atvykę į 2021-ąsias“, – taip apibendrintas minėto tinklalapio komentaras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?