Tai paaiškėjo, Europos Komisijai pirmą kartą sudarius lyčių lygybės indeksą, kuris rodo, kaip arti ES narės buvo prie visiškos lyčių lygybės. Tiesa, ketvirtadienį Europos lyčių lygybės instituto pristatytas indeksas paremtas 2010 m. duomenimis, taigi nerodo šių dienų situacijos.
Indeksas sudarytas įvertinus tam tikrus abiejų lyčių rodiklius šešiose pagrindinėse (darbas, finansai, žinios, laikas, galia, sveikata) ir dviejose šalutinėse (daugialypis nelygumas, smurtas) srityse.
27 valstybių sąraše Lietuva atsidūrė žemesniojoje dalyje – 18-oje vietoje. Joje užfiksuotas bendras lyčių lygybės indeksas tesiekia 43,6, o Bendrijos vidurkis – 54. Mūsų šalis ES vidurkio nesiekia nė viena iš analizuotų sričių.
Visas kitas valstybes aplenkė Švedija (74,3), Danija (73,6) ir Suomija (73,4). Toliau rikiuojasi Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. Sąrašo apačioje – Italija (40,9), Graikija (40,0), Bulgarija (37,0) ir Rumunija (35,3).
 |
| Europos lyčių lygybės institutas |
Estijos indeksas – 50,0, Latvijos – 44,4, Lenkijos – 44,1.
Analizuodami lyčių lygybę darbo rinkoje, tyrėjai įvertino moterų ir vyrų dalyvavimą joje, darbingo laiko trukmę, segregaciją pagal sektorius ir darbo kokybę (darbo laiko lankstumą, mokymosi galimybes, sveikatą ir saugą). Lietuvos rodiklis šioje srityje – 61,0, toks pat kaip Slovakijos.
Paaiškėjo, kad moterys rečiau dalyvauja formalioje darbo rinkoje, išlieka tendencija kai kuriose profesijose dominuoti vienai ar kitai lyčiai.
Finansų srityje nuo ES vidurkio atsilikome daugiausiai (atitinkamai 41,5 ir 68,9). Moterys vis dar gauna mažesnį atlygį už tą patį darbą, o tai lemia didesnį jų skurdą.
Užtat vertinant vyrų ir moterų žinias mūsų šalyje užfiksuotas rodiklis – artimas ES vidurkiui (47,4 ir 48,9). Šioje srityje buvo lyginamas abiejų lyčių atstovų išsilavinimas, galimybės kelti kvalifikaciją, mokymasis visą gyvenimą. Nors aukštojo išsilavinimo siekia daugiau moterų nei vyrų, išlieka segregacija pagal sritis. Tuo tarpu mokymasis visą gyvenimą iki šiol nėra populiarus ir jo dažniau siekia moterys.
Vos 24,1 – toks rodiklis Lietuvoje užfiksuotas, įvertinus darbui, vaikų ir namų priežiūrai, socialinei veiklai skiriamo laiko proporcijas. ES vidurkis – 38,8. Šioje srityje buvo skaičiuojama, kiek laiko žmonės skiria neapmokamai veiklai (rūpinimuisi vaikais ir namais, kultūrai, laisvalaikiui, labdaringai veiklai ir pan.). Moterys esą priverstos skirti neproporcingai daug laiko rūpintis kitais.
Pagal turimą galią – dalyvavimą priimant sprendimus politikoje ir ekonomikoje – Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko nestipriai (32,1 ir 38).
Sveikatos srityje (pagal sveikatos būklę ir priežiūros prieinamumą) esame dar arčiau ES vidurkio (84,9 ir 90,1), tačiau daugelyje valstybių užfiksuoti dar geresni rodikliai.
