Anot jos, šiuo metu prostitucija verčiasi tik finansiškai nesaugios moterys ir merginos, o jų paslaugų pirkėjais jau gali būti kiekvienas vyras.
Trečiadienį Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Patirtis Švedijoje ir Lietuvoje“ D.Leinartė pristatė atliktą tyrimą, kaip pakito prostitucija užsiimančių ir jų klientų tipas.
Pasak mokslininkės, devintajame dešimtmetyje prostitutėmis buvo ir jaunos, ir garbaus amžiaus moterys, ir nepilnametės, ir lietuvės, ir atvykėlės iš Baltarusijos, ir didesnių miestų, ir provincijos gyventojos.
„Tai buvo merginos ir moterys, kurių finansinė padėtis nebuvo bloga net tais metais, bet buvo ir merginų, kurios iš tiesų kentė skurdą. Taigi, vieno tipo nepavyko apibūdinti. Prostitute ar prekybos žmonėmis auka tuo metu Lietuvoje galėjo tapti iš esmės bet kuri moteris. Nekalbant apie tai, kad teko sutikti merginų, kurių tėvai buvo Vilniaus universiteto profesoriai“, – kalbėjo D.Leinartė.
Anot jos, tuo metu kliento tipas 1997-1998 metais buvo labai aiškiai apibrėžtas.
„Tai buvo gana jaunas vyras – tarp 30-40 metų. Tas, kuris tuo metu, kaip mes sakome, turėjo ir galėjo uždirbti tuos greituosius pinigus arba pradėti naują kapitalistinį verslą“, – tvirtino mokslininkė.
Šiandien situacija yra kitokia, nes Lietuvos gyventojai sužinojo, kas yra prekyba žmonėmis ir tokios moterys jau suvokiamos kaip aukos.
„Keitėsi ir prostitucija besiverčiančios moters tipas. Šiandien mes ją galime apibrėžti gana aiškiai. Tai vis dėlto finansiškai nesaugi moteris ir mergina“, – sakė D.Leinartė.
„Kas pasikeitė, kalbant apie klientą? Juo gali būti kiekvienas vyras. Taip, kaip ir Vakaruose, šiandien mūsų klientai, perkantys seksą, yra jauni ir seni, turtingi ir neturintys labai daug pajamų, nes sekso paslaugos jau yra tapusios ir ne tokios brangios, ir labai paplitusios“, – dėstė Lyčių studijų centro vadovė.
Trečiadienį vykstančią konferenciją aptarti kovai su prekyba žmonėmis ir prostitucija organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija, Švedijos ambasada Vilniuje ir Švedijos institutu, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Per konferenciją bus apžvelgtos Lietuvos ir Švedijos nacionalinės strategijos kovai su prekyba žmonėmis ir prostitucija, pristatyta šalių patirtis, iniciatyvos ir metodai, naudojami užkirsti kelią šiems nusikaltimams bei padėti jų aukoms.
Pareigūnų duomenimis, pernai dėl prekybos žmonėmis Lietuvoje pradėti 42 tyrimai. Teismo priimtais sprendimais dėl to laisvės atėmimo bausmėmis nubausta 17 asmenų, didžiausia subendrinta bausmė siekė 12 metų nelaisvės, mažiausia – dveji metai.
Vilniaus apygardos prokuratūros atstovai yra skelbę, jog iš Lietuvos kasmet išvežama per 1200 moterų, kurios tampa prekybos žmonėmis aukomis.
