Palangoje atostogaujantys žmonės žino – pati judriausia šio miesto gatvė – J.Basanavičiaus. Čia vakarais kavinėse vyksta koncertai, keliaujama link Palangos tilto palydėti saulės. Įprastai galima sutikti tuntus poilsiautojų, o per Jonines nesunku atsitrenkti į Joną arba Janiną.
Tačiau nors 2020 metais visą pasaulį sustingdė COVID-19 liga, panaikinus karantiną ir apsaugos priemonėms tapus rekomenduojamoms, o ne privalomoms, panašu, ir poilsiautojai jas pamiršo. Krizė nesutrukdė ir Lietuvos estrados legendoms koncertuoti Palangoje, o prie J.Basanavičiaus gatvėje įsikūrusių kavinių praeivius stabdė V.Katunskytė ir O.Vyšniauskas.
15min kalbintas Vaidas prasitarė, kad jo antras vardas – Jonas. Iš Dzūkijos kilęs vaikinas pasakojo savo vardo dieną kasmet švenčiantis su šeima. Tiesa, kiek kitaip nei šiemet.
„Simboliškai švenčiame, bet iš tikrųjų stengiamės kažkur į gamtą arba prie vandens telkinio su artimais arba mylimais“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad šiemet pasirinko atvykti į Palangą, nes čia yra artimų žmonių.
Pastebėjus, kad nors rekomenduojama, niekas Palangoje nedėvi kaukių, Vaidas atsakė: „Reikia tikėtis, kad jau virusą išdegino saulė, vėjas išpūtė ir sūrus jūros vanduo išskalavo.“
Ant suoliuko sėdėjusi ir saulę palydėti su drauge atėjusi Janina 15min sakė į pajūrį atvykusi iš Kauno.
„Kad nėra kur važiuoti, niekas kitur neveža. Ar veža? Nėra ekskursijų, nieko. O tai kur važiuoti? Tik į Palangą“, – priežastį, kodėl pasirinko šiemet vardo dieną paminėti lietuviškame kurorte, aiškino moteris.
Janina pasakojo pernai likusi Kaune, kur vyko Joninių šventimas pagal baltų papročius.
„Didžiuliai laužai, netgi iš drono buvo filmuota ir per televiziją matėmės. Ten labai įdomu švęsti, nes pagal visus baltų papročius, dainos, ansambliai etnografiniai, tai pernai ten buvome. Šiemet skelbimų nėra, todėl atvažiavome į Palangą“, – pasakojo ji.
Janina sakė koronaviruso nesibaiminanti. Tiesa, patikino, jog laikosi visų rekomenduojamų priemonių: dažnai plauna rankas, vengia artimo kontakto su kitais žmonėmis, autobuse ir parduotuvėse dėvi kaukes.
„O čia žiūriu, žiūriu niekas su kaukėmis. Bet vis tiek vengiame susibūrimų, laikomės atstumų nuo didesnės žmonių grupės. Bet juk reikia saulę palydėti“, – tikino ji.
Janinos teigimu, visais laikais, ir jos jaunystėje, buvo švenčiamos Joninės, tačiau dabar jos tapo įdomesnės.
„Daugiau papročių. Žiūrint, kas kur eina, bet aš visą laiką įdomiai švenčiau“, – 15min patikino moteris.
Tuo tarpu laužų pasigedusios Jurga, Sonata ir Jurgita kopose susiorganizavo savus „laužus“ – uždegė tris žibintus.
„7 metus gyvenu Palangoje ir nėra nei vieno laužo sukurto. Ir apskritai, nėra vietos Joninių, kur žmonės susirinktų švęsti. Tas labai keista“, – stebėjosi Jurga.
Be to, už moterų nugarų kopose sėdėjo iš Estijos atvykę vyrukai, kurie taip pat pasigedo tradicinių Joninių laužų.
„Jie stebėjosi ir sakė, kad Estijoje tai didžiulė šventė, taip pat, kaip ir Latvijoje. Jie atvažiavo tikėdamiesi kažko panašaus, tai džiugu, kad bent jau tokį laužą rado“, – 15min sakė jos.
Žibintus per Joninių šventę moterys degina jau antrą kartą. 15min kalbintos moterys stebėjosi, kodėl negalima deginti per ilgiausią metų šventę laužų pajūryje bei apskritai visa draudimų kultūra.
„Tai gili gili tradicija ir liūdnai išeina, kad nėra laužo. Bet liūdniausia tai, jog daug paprasčiau uždrausti negu sugalvoti prevenciją kažkokiems galimai atsitiksiantiems dalykams. Galbūt tuomet paimkime keturis žmones, investuokime, kad jie pasaugotų tą laužą. Tikrai nedaug reikia, o suburti galima kelis šimtus aplink jį“, – įsitikinusi Jurga.
Jurgos teigimu, perkeltine prasme paparčio žiedas reiškia gyvenimo džiaugsmą.
„Netgi noras turėti žibintukus jau yra gražu, norisi Joninių naktį pasėdėti prie švieselės“, – tikino Sonata.
