Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 09 02

Lygina mokslo metų pradžią kaimynėse valstybėse, tačiau naudoja skirtingų laikotarpių nuotraukas

Feisbuke nemažai dėmesio sulaukia mokslo metų pradžią Lietuvoje ir Latvijoje lyginančios nuotraukos. Piktinamasi, jog mūsų šalies vaikams šventę teko pasitikti dėvint veido kaukes. Tačiau pagrindinis įrašo siekis – manipuliuoti.
Rugsėjo pirmosios šventė Nemenčinės gimnazijoje
Rugsėjo pirmosios šventė Nemenčinės gimnazijoje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Ar mūsų valdžia, nenaikina mūsų vaikų? Ar jums tėveliams, negaila vaikų? Latvijoje sveikesnio proto valdžia, nei mùsiškė. Toks vaizdas, kad mūsų valdžiai nusispjauti, net ant vaikų, kai galima vogti milijonus. Ar ilgai mėgausis, tais spalvotais fantikais?“ – skelbia paveikslėlį lydintis įrašas.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Per parą paveikslėliu pasidalijo daugiau nei 2 tūkst. feisbuko vartotojų. Nuotrauką komentuojantieji svarstė, kad Latviją rodanti nuotrauka – suklastota, kiti piktinosi griežtomis Lietuvoje taikomomis koronaviruso prevencijos priemonėmis.

Sena nuotrauka

Pasinaudoję „Google“ paveikslėlių paieškos sistema, aptikome, kad Latvijos vaikus rodanti nuotrauka išties padaryta ne šiemet. Rugpjūčio 27 d. nuotrauka pasirodė Jelgavos miesto tviterio paskyroje.

Rugpjūčio 31 d. ta pati nuotrauka buvo naudota Jelgavos miesto savivaldybės tinklalapyje pasirodžiusiame pranešime apie rugsėjo 1 d. šventę, kuriame pranešama apie dėl COVID-19 taikomus susibūrimų dydžių ribojimus bei skirtingu laiku, skirtingoms klasėms organizuojamą mokslo metų pradžios šventę.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

Nuotraukos autorystė pranešime priskiriama Jelgavos miesto archyvui. Kitaip tariant, fotografija buvo padaryta ne rugsėjo 1 d., o anksčiau.

Tai reiškia, kad koliažo autorių tikslas buvo ne palyginti mokslo metų pradžios šventes dviejose valstybėse, o manipuliuoti nuotrauką mačiusiųjų emocijomis.

Kaip buvo iš tiesų?

Įdomu tai, kad žiūrint Latvijos žiniasklaidoje skelbiamas nuotraukas išties galima matyti, kad prievolės dėvėti veido kaukę rugsėjo 1 d. nebuvo. Jei koliažo autorių tikslas būtų buvęs palyginti situaciją Lietuvoje ir Latvijoje, tai būtų buvę galima padaryti su tikromis nuotraukomis.

Atsainesnį požiūrį į veidą dengiančių priemonių naudojimą kaimynėje šalyje iš dalies galima paaiškinti mažesniu sergamumu nei Lietuvoje.

15min.lt koliažas/Sergančiųjų COVID-19 skaičius Lietuvoje (viršuje) ir Latvijoje (apačioje), worldometers.info duomenys.
15min.lt koliažas/Sergančiųjų COVID-19 skaičius Lietuvoje (viršuje) ir Latvijoje (apačioje), worldometers.info duomenys.

Worldometers.info duomenimis, COVID-19 šalyje serga kiek mažiau nei 200 žmonių, maždaug tiek pat, kiek birželio pradžioje, bei gerokai mažiau nei balandį, kai sirgo daugiau nei 600 žmonių.

O Lietuvoje COVID-19 serga beveik 1 tūkst. žmonių, vos šimtu mažiau nei karantino gūdumoje balandį. Skirtingos situacijos valstybėse reikalauja skirtingų prevencinių priemonių.

Paaiškinti, kokiu būdų veidą dengiančios priemonės „naikina Lietuvos vaikus“, sudėtinga. Nosį ir burną dengiančios veido apsaugos priemonės skirtos apsaugoti aplinkinius nuo galimų besimptomių atvejų.

15min vertinimu, dviejų valstybių palyginimas – manipuliatyvus. Tai, kad rugsėjo 1 d. Latvijoje iliustruojama ankstesnių metų nuotrauka, rodo, kad koliažo sudarytojai siekė ne atspindėti realybę, o pašiepti situaciją mūsų šalyje.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas