„Kadangi siūloma išbraukti, aš suprantu, kad įstatymas, kurio prigimtis buvo siekti lygių galimybių įgyvendinimo viešojoje erdvėje, staiga ims taikytis į asmenų privačią erdvę. Ar jums neatrodo, kad (...) tai grubiai pažeidžia žmogaus teises ir laisves? Tiesiog siaurina asmens laisvės erdvę“, – teigė konservatorė.
Įstatymo projektą pateikusi liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad to reikia, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba galėtų vykdyti prieš smurtą artimoje aplinkoje nukreiptus socialinius projektus.
„Man, kaip liberalei, atrodo, kad diskriminacijai ne vieta nei viešame, nei privačiame gyvenime“, – sakė ji.
V.Aleknaitė-Abramikienė savo ruožtu atkirto, kad kovoti su smurtu šeimoje yra skirtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„Tai nėra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencija“, – teigė ji.
Naujoje Lygių galimybių įstatymo redakcijoje apibrėžta naujų diskriminavimo formų, numatomos papildomos teisės lygių galimybių kontrolieriui, didesnė apsauga aukoms.
Siūloma įstatymu įtvirtinti naują diskriminacijos formą – vadinamąją siejamąją diskriminaciją, kai žmogus diskriminuojamas dėl ryšių su kitu asmeniu.
Projektui antradienį pritarta po pateikimo, už balsavo 42 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 34 susilaikė.
„Projektas parengtas ir inicijuotas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, atsižvelgiant į tas problemas praktiniame taikyme, su kuriomis jie susiduria“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Siūloma įstatymu įtvirtinti naują diskriminacijos formą – vadinamąją siejamąją diskriminaciją, kai žmogus diskriminuojamas dėl ryšių su kitu asmeniu, pavyzdžiui, asmuo diskriminuojamas darbovietėje dėl to, kad augina vaiką, turintį negalią, ir pan.
Taip pat siūloma išplėsti socialinės padėties sąvoką ir sudaryti sąlygas lygių galimybių kontrolieriui tirti skundus, kai asmuo jaučiasi diskriminuojamas dėl šeiminės padėties.
Įstatymo projekto autoriai pažymi, kad dabar į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipiasi asmenys, nes, jų manymu, yra diskriminuojami dėl šeiminio statuso, vaikų skaičiaus ir panašių dalykų, bet iki šiol tokių skundų kontrolierius negalėjo tirti.
Į naują įstatymo redakciją įrašytas ir seksualinio priekabiavimo apibrėžimas. Dabar jis įtvirtintas tik Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, nors pati sąvoka vartojama ir šiuo metu galiojančioje Lygių galimybių įstatyme.
Pagal projektą, seksualiniu priekabiavimu būtų laikomas „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, siekiant įžeisti ar įžeidžiant asmens orumą, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“.
Taip pat projekte panaikinama įstatymo netaikymo išimtis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais.
„Tokiu būdu bus užtikrinta ir apsauga nuo priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo religinėse bendruomenėse“, – teigia projekto kūrėjai.
Įstatyme norima numatyti ir papildomą apsaugą diskriminaciją patyrusioms aukoms. Valstybės ir savivaldybių institucijoms siūloma nustatyti prievolę imtis priemonių, kad asmenys, pateikę skundą dėl diskriminacijos, liudijantys ar teikiantys paaiškinimus tokiose bylose, būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo.
Be to, projekte numatyta suteikti teisę lygių galimybių kontrolieriui kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti. Taip pat kontrolierius galėtų būti teisminio proceso dalyviu ar išvadą teikiančia institucija diskriminavimo bylose, teikti išvadą darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms.
Dabartinis Lygių galimybių įstatymas galioja nuo 2005 metų.
