„Reikėtų svarstyti ir pagaliau priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą. Jo žmonės laukia daugiau negu 20 metų nuo Civilinio kodekso priėmimo, taip užtikrinant teisę ir translyčių asmenų apsaugą, taip pat jų galimybes gauti skirtingas paslaugas, įskaitant sveikatos paslaugas“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Birutė Sabatauskaitė.
Ji pabrėžė, kad kalbama ne apie lyties keitimą, o apie lytinės tapatybės pripažinimą.
„Įstatyminis reguliavimas šioje srityje yra morališkai ir visaip kitaip pasenęs“, – tvirtino lygių galimybių kontrolierė.
Ji teigė, kad tarnyba yra gavusi ne vieną skundą dėl galimos diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu. Kadangi įstatyme nenumatytas tokia atskira diskriminavimo rūšis, jis nagrinėjamas kaip diskriminacija lyties pagrindu.
„Esame gavę skundą dėl kirpimo paslaugų. Turime ir dabar (skundą dėl lytinės tapatybės – BNS), atliekame tyrimą“, – teigė kontrolierė.
Praėjusių metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitoje minima, kad grožio salone „Figaro“ atsisakyta klientę apkirpti mašinėle. Ji kirpimui užsiregistravo programėle, o atėjusi į saloną sužinojo, kad kirpėja paslaugos nesuteiks, nes taip kerpa tik vyrus.
„Klientei pasiūlyta užsirašyti pas kitą kirpėją kitu laiku. Neapsieita ir be komentarų apie tai, kaip šiais laikais lytys per daug suvienodinamos. Tokios replikos galėjo žeminti pareiškėją dėl jos lyties. Atlikusi skundo tyrimą kontrolierė įspėjo saloną valdančią bendrovę „Sudaira“ dėl diskriminacijos teikiant paslaugas“, – rašoma ataskaitoje.
Lietuvoje pasirinkta lytinė tapatybė gali būti teisiškai pripažinta teismo sprendimu, jei pateikiama psichiatrinė diagnozė. 2017 metais Teisingumo ministerija buvo parengusi Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą, kad translyčiai asmenys, kuriems būtų diagnozuotas transseksualumas, be teismo dokumentuose galėtų pakeisti nuorodą į lytį, vardą, pavardę ir asmens kodą. Tačiau šio projekto nesvarstė nei Vyriausybė, nei Seimas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje nurodoma, kad Translyčių žmonių teisių žemėlapyje Lietuva pernai surinko tris balus iš 30 galimų.
Indeksu matuojama teisinė translyčių asmenų padėtis pripažįstant asmens lytinę tapatybę ir egzistuojančios apsaugos priemonės nuo diskriminacijos, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, priemonės prieglobsčio ieškantiems translyčiams žmonėms, situacija sveikatos ir šeimos srityse.
Pagal pasirengimą suteikti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas tokiems asmenims Lietuva surinko du balus iš 12 galimų.
