Teismai – per švelnūs ar per griežti?
„Visų pirma, bausmės paskyrimas ją atidedant nėra išsisukimas nuo teisingumo, antra, paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos – nėra paprastas sprendimas: tai ilgo proceso rezultatas, duodantis pradžią dar vienam nusikaltusio žmogaus grįžimo į doros kelią etapui“, – teigia J.Pukinskienė.
Nors tenka sutikti nuomonių, kad teismai pernelyg dažnai ir lengvai taiko lygtines bausmes, statistika rodo ką kita: teismai kasmet sulaukia vis mažiau prašymų paleisti kalinčiuosius lygtinai ir vis mažiau tokių prašymų tenkina, t. y. pataisos namai teikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų sprendimus, kuriuos teismai vis rečiau tvirtina.
Teismai kasmet sulaukia vis mažiau prašymų paleisti kalinčiuosius lygtinai ir vis mažiau tokių prašymų tenkina,
2016 m. teismuose buvo išnagrinėta 2320 tokių sprendimų, iš jų visiškai ar iš dalies patenkinti 9591 (2014 m. išnagrinėta – 2919, iš jų visiškai ar iš dalies patenkinti –1072, 2015 m. išnagrinėta 2714, o visiškai ar iš dalies patenkinta 1114): matyti, kad pastaruoju metu patenkinama tik apie 40 proc. prašymų.
„Būtent mums kas savaitę tenka nagrinėti klausimus, susijusius su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje esančiais
Pravieniškių pataisos namais, kuriuose bausmes atlieka apie trečdalis visų Lietuvos nuteistųjų, – pasakoja J.Pukinskienė. – Sprendžiame lygtinio paleidimo komisijų priimtų sprendimų taikyti nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimus, taip pat nuteistųjų skundus dėl šių komisijų priimtų nutarimų, kuriais buvo atsisakyta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą.“
Pasak teisėjos, per 2016 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme jau išnagrinėti 1086 pataisos namų, probacijos tarnybų teikimai bei prašymai ir nuteistųjų skundai, 2015 m. – 1344, 2014 m. – 1385 teikimai ir prašymai.
Nuo 2012 m. įsigaliojusiu Probacijos įstatymu, taip pat pastaraisiais metais priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais yra siekiama sumažinti nuteistų realia laisvės atėmimo bausme ir tokią bausmę jau atliekančių asmenų skaičių Lietuvoje.
Vis dėlto dėl griežtos pozicijos ir dažno realių laisvės atėmimo bausmių taikymo Lietuvos teismai jau yra sukritikuoti kitų mūsų šalies ir užsienio institucijų: net ir Europos taryba yra ne kartą atkreipusi valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.
Kaip teisėjai priima sprendimus?
„Tenka pripažinti, kad teisėjas, nuspręsdamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konkrečiam nuteistajam, ne tik parodo pasitikėjimą juo, bet ir konstatuoja, kad paleistas į laisvę nuteistasis nekels pavojaus visuomenės saugumui. Priimti tokį sprendimą man, kaip teisėjai, nėra lengva, nors lygtinio paleidimo taikymo procese teismas veikia ne vienas ir jo vaidmuo tikrai nėra pagrindinis“, – teigia J.Pukinskienė.
Tiek nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, tiek bylas dėl lygtinio asmenų paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų teisėjas vertina visą byloje esančią medžiagą ir priima motyvuotą sprendimą.
Tiek nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, tiek bylas dėl lygtinio asmenų paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų teisėjas vertina visą byloje esančią medžiagą ir priima motyvuotą sprendimą.
Priimant sprendimą atsižvelgiama į tai, ar jau atlikta pakankama (įstatymo numatyta) skirtos bausmės dalis, ar vykdomos individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, vertinama nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, ar nuteistasis laikėsi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, ar buvo baustas (skatintas) ir t. t.
„Be to, vertinant nuteistojo padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus kreipiamas dėmesys ne tik į jų skaičių, bet ir į pobūdį bei pavojingumą. Juk negalima vienodai vertinti visų pažeidimų: palyginkite alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos įstaigoje su lovos nepasiklojimu“, – svarsto teisėja.
Į laisvę anksčiau laiko asmenys paleidžiami gana retai ir tik atidžiai patikrinus visus surinktus duomenis apie juos.
„Čia susiduriame su problema: lygtinio paleidimo procesas yra rašytinis, t. y. vyksta teismui nematant nuteistojo ir jam teismo posėdyje nedalyvaujant, – teigia J.Pukinskienė. – Tik pradėjus dirbti teisėja, teko nagrinėti lygtinio paleidimo klausimus pataisos namuose ir akis į akį susitikti su nuteistaisiais: įspūdis pabendravus, pamačius nuteistąjį ir jo elgesį posėdžio metu neįkainojamai papildė medžiagą ir padėjo galutinai apsispręsti, ar būtent šis žmogus yra vertas laisvės.“
Vis dėlto, teisėjos nuomone, būtina įvertinti nuteistojo elgesį per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį: „Vienkartinis nuteistojo pamatymas ir kelių klausimų jam uždavimas, mano nuomone, nėra tiek reikšmingas teismui, kiek nuolat su nuteistuoju dirbančių psichologų ir pataisos įstaigų pareigūnų parengti dokumentai ir kita nuteistojo asmens byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga.“
Kaip vyksta lygtinio paleidimo procesas?
Kai yra sprendžiamas klausimas dėl lygtinio asmenų paleidimo iš pataisos įstaigų, teismai tėra viena iš visos lygtinio asmenų paleidimo sistemos grandžių: nuteistasis iš pradžių kreipiasi į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją su prašymu lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurį ši komisija tenkina arba netenkina. Lygtinio paleidimo komisiją sudaro ne tik Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai, bet ir visuomenės atstovai (ne mažiau kaip 7 nariai): švietimo įstaigų, asociacijų, savanorių tarnybų, nevyriausybinių organizacijų (pvz., „Caritas“) atstovai, o tai reiškia, kad patys visuomenės nariai dalyvauja sprendžiant paleidimo į laisvę klausimus.
Prieš svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje, pagal patvirtintą metodiką yra įvertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, taip pat parengiama socialinio tyrimo išvada, kurioje apibūdinamas nuteistasis, kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę ir kt. Vertinimo procese dalyvauja psichologai, pataisos įstaigos pareigūnai, rengiantys socialinio tyrimo išvadas, atliekantys nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, vykdantys socialinės reabilitacijos priemones.
Komisijos nutarimas kartu su nuteistojo asmens byla perduodamas tos vietovės, kurioje yra pataisos įstaiga, apylinkės teismui, o teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, priima motyvuotą nutartį dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo arba netvirtinimo. Tokia teismo nutartis gali būti apskųsta aukštesnės instancijos teismui.
Paminėtina, kad lygtinio paleidimo procese turi teisę dalyvauti ir prokuroras: jis gali stebėtojo teisėmis dalyvauti komisijos posėdžiuose, pateikti teismui atsiliepimą į komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, apskųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas komisijos nutarimas. „Kiek teko susidurti, prokurorai šiomis jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis naudojasi itin retai“, – pastebi J.Pukinskienė.
Po teismo sprendimo probuojamo asmens priežiūros atsakomybė pereina į probacijos pareigūnų rankas, todėl būtent jie turi visas galimybes užkirsti kelią galimiems nusikaltimams ateityje: sudaro šių asmenų individualius priežiūros planus, koordinuoja jų vykdymą.
Pasak teisėjos, visiškai išvengti atvejų, kad probuojami asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų, kažin, ar įmanoma.
Pasak teisėjos, visiškai išvengti atvejų, kad probuojami asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų, kažin, ar įmanoma.
„Visgi asmenį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos jo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas yra labiau apribotos nei asmens, paleisto iš įkalinimo įstaigos atlikus visą jam paskirtą bausmę, nes probacijos laikotarpiu asmuo yra stebimas, prižiūrimas ir kontroliuojamas, o bausmę visiškai atlikusiu ir į laisvę išėjusiu asmeniu toliau niekas iš esmės nesidomi“, – teigia J.Pukinskienė.
Teisėja priduria, kad labai svarbu sprendžiant taikyti lygtinį paleidimą probacijos laikotarpiui parinkti nuteistajam tinkamus ir individualizuotus įpareigojimus, kurie leistų probacijos tarnyboms užtikrinti kuo efektyvesnę į laisvę paleistų asmenų elgesio kontrolę.
Lygtinai bausmės gali būti atliekamos dviem atvejais: ne tik kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir yra teisėjo potvarkis vykdyti tokią teismo nutartį, bet ir kai įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nuteistajam skiriama laisvės atėmimo bausmė ir atidedamas jos vykdymas, ir yra teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį. Bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų atvejais asmenims yra taikoma probacijos priežiūra.
