Įsitikinome, kad beveik visi kandidatai neprastai susikalba angliškai arba vokiškai, kaip ir nurodė savo rinkimų anketose. Vis dėlto daugumai į prezidentus taikančių politikų dėstyti mintį užsienio kalba reikėjo nemažai pastangų: buvo nedrąsu, žodis vis strigdavo, netrūko ir gramatinių klaidų. Vienintelis Valdemaras Tomaševskis, pakalbintas vokiškai, net nesuprato, ko buvo klausiamas. LŽ žurnalistams nusiėmus apsimetėlių kaukes, kandidatai linksmai priėmė provokaciją ir dėkojo už pokštą. Nepavyko pasikalbėti tik su socialdemokratų iškeltu kandidatu. Algirdas Butkevičius nesileido į kalbas – angliškai paprašė paskambinti po 15 minučių, o vėliau išjungė savo telefoną. Užrašydami kandidatų į prezidentus pasakytas mintis pateikiame pažodinį jų vertimą.
Kandidatės Dalios Grybauskaitės užsienio kalbos gebėjimų LŽ net nebandė – iš jos viešų pranešimų Europos Komisijoje (EK) nekyla abejonių, kad bent jau angliškai ji kalba puikiai.
V.Mazuronis stengėsi
Kandidatui Valentinui Mazuroniui prisiskambinome per patį biudžeto svarstymą Seime. Jis maloniai ir geranoriškai atsakinėjo į angliškai pateikiamus klausimus. Rutuliodamas mintį parlamentaras vietoj pauzių vis nutęsdavo ilgą „e-e-e“ arba užsikirtęs kelis sykius kartojo tą patį žodelį, skiemenį, priešdėlį. „Mano manymu, yra būtina diskutuoti, būtina kalbėti ir būtina rasti sprendimą abiem šalims, mat neturime kito kelio. Reikia rasti tokį sprendimą, dėl kurio sutiktų visos ES šalys. Nežinau šiuo metu, kokie turėtų būti žingsniai, bet esu tikras, kad žingsnius reikia žengti būtent tokia kryptimi“, – angliškai dėstė savo požiūrį į Lisabonos sutartį V.Mazuronis.
K.Prunskienė nesutriko
Kazimiros Prunskienės anglų kalba nėra jos stiprioji vieta. Kandidatė teigia geriau kalbanti vokiškai, rusiškai ar portugališkai. Tačiau pašnekinta angliškai ji nesutriko: „Mano anglų nėra labai stipri. Galbūt truputį vėliau. Aš dabar transporte ir neturiu galimybės vertėjui.“ Ji tučtuojau perėmė pokalbio iniciatyvą – pasiūlė interviu tęsti susitikus ir pasikvietus vertėją. „Šiandien aš neturiu laikas ilgesniam mūsų susitikimui. Netrukus turėsiu vieną ilgą interviu radijuje. Po šio interviu turiu vykti ant miesto. Ir tik vakare galiu būti Vilniuje, apie dvidešimtą valandą. Gal rytoj?.. Minutėlę“, – toliau užsienio kalba derino susitikimo laiką K.Prunskienė.
Vėliau, kai politikei paskambinome dar kartą ir atskleidėme žurnalistinę provokaciją, ji smagiai pasijuokė iš eksperimento ir išbandė žurnalistą sklandžia portugalų kalba. „Aha! Portugališkai kalbu geriau, mat turiu daugiau praktikos: globoju porą savo giminaičių studentų, grįžusių iš Brazilijos į protėvių žemę“, – teigė K.Prunskienė.
Č.Jezerskas sumišo
„Jūs kalbėti apie Lisabonos sutartį, taip? Matote, nesu pasirengęs atsakyti šiuo atveju. Jei neprieštaraujate, aš susitikčiau su jumis kitą dieną, kitą savaitę ir mes pakalbėtume apie tai plačiau. Tai yra labai jautrus klausimas“, – paklaustas apie ES Reformų sutartį, rezgė atsakymą Česlovas Jezerskas. Galėjai justi, kad jam kalbėti angliškai, juolab telefonu, reikia didelių pastangų. Anglų kalbos įgūdžių Č.Jezerskas įgijo metus mokydamasis NATO gynybos koledže Romoje.
Kandidatą į prezidentus pralinksmino atskleistas tikrasis LŽ provokatoriaus tikslas. Toliau pokalbį su žurnalistu jis žaismingai tęsė tai lietuviškai, tai angliškai. „Paprasčiausiai truputį sutrikau – nežinojau, ką sakyti užsienio žurnalistui telefonu tokia jautria tema“, – teisinosi atsargos generolas.
V.Tomaševskis įkliuvo
Tuo metu kandidatui V.Tomaševskiui, savo anketoje nurodžiusiam vokiečių kalbos įgūdžius, sekėsi dar prasčiau. Su „ispanų žurnalistu“ jis kalbėjo per didelį vargą, kartais įterpdamas vieną kitą anglišką ar lietuvišką žodį. „Aš kalbu vokiškai... Na, ne... Russian. (...) Rusiškai šneku, rusiškai. Kalbėti vokiškai, taip. (...) Lisabonos sutartis... Prezidentas... Nors prezidentas... Nežinau. Aš kalbėti... Prezidento rinkimai dalyvauti. Žmonės, daug žmonių manimi pasitiki. Ir aš tikiu, jog žmonėms... Mano tikslas yra padėti žmonėms ir įveikti krašto krizę“, – bandė aiškinti V.Tomaševskis.
Kai atskleidėme tikrąją pokalbio užmačią, jis LŽ priminė mokantis tik vokiečių kalbos pagrindus. „Anksčiau vokiškai gerai mokėjau, bet jau 23 metus nekalbu. Juk mano mama – vokiečių kalbos mokytoja“, – teigė V.Tomaševskis. Jis žadėjo tobulinti savo vokiečių kalbos įgūdžius ir pridūrė pradėjęs mokytis angliškai, o anketoje nurodė kalbantis ir lenkiškai bei rusiškai.
Kitai vokiečių kalbą mokančiai kandidatei Loretai Graužinienei LŽ nepavyko prisiskambinti.
D.Grybauskaitė – patyrusi
Kandidatės Dalios Grybauskaitės užsienio kalbos gebėjimų LŽ net nebandė – iš jos viešų pranešimų Europos Komisijoje (EK) nekyla abejonių, kad bent jau angliškai ji kalba puikiai. Kandidatė, be anglų kalbos, savo anketoje nurodė susikalbanti ir rusiškai, lenkiškai bei prancūziškai. „Rusų kalbą teko studijuoti, be to, šešerius metus gyvenau Leningrade (Sankt Peterburge - LŽ), tad liko neblogi jos pagrindai. Tačiau mėgindama dabar duoti interviu rusiškai pastebėjau, kad žodynas gerokai primirštas. Prancūziškai ir lenkiškai viską suprantu, susišneku, bet jos nėra mano darbo kalbos. EK darbinė kalba buvo anglų, nors kalbėjau ir prancūziškai“, – LŽ pasakojo D.Grybauskaitė. Anot kandidatės, lenkiškai ji pramoko dar vaikystėje, kai girdėjo šią kalbą Vilniaus gatvėse.
P.S.
Nė vienas iš LŽ eksperimente dalyvavusių kandidatų neatkreipė dėmesio į detalę, kad juos pakalbinęs asmuo pristatė Migeliu Servantesu – genialaus ispanų romano „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Mančos“ autoriumi.
