Lietuvos žurnalistų sąjungos išplatintame pranešime rašoma, kad nors teisės normos nedraudžia, profesinę veiklą vykdantys žurnalistai neturi kandidatuoti valdžios rinkimuose, dalyvauti rinkimų štabų veikloje ar padėti kandidatams (ruošti viešąsias kalbas, rengti jų pranešimus ir kitaip prisidėti prie rinkimų kampanijų), t. y. negali remti rinkimų kampanijos dalyvių, agituoti už partijas, politikus, reikšti jų atžvilgiu politinio pobūdžio asmeninių simpatijų.
Agitavimas už ar prieš konkretų kandidatą, politinę organizaciją rodo žurnalisto angažavimąsi politinei veiklai, o tai veda į interesų konfliktą.
Žurnalisto įsitraukimas į rinkimų kampaniją, agitavimas už ar prieš konkretų kandidatą nėra žurnalisto pilietiškumo pavyzdys.
Visuomenės informavimo etikos komisija 2016-09-05 pareiškime „Dėl žurnalistų dalyvavimo rinkimų kampanijoje“ išreiškė susirūpinimą žurnalistų ir politikų suartėjimu, nes tai neprisideda prie žiniasklaidos nešališkumo užtikrinimo, subalansuoto įvykių nušvietimo.
Budėdami pilietiškumo pozicijose, žurnalistai turi išnaudoti visą profesionalumo arsenalą ir įstatymų suteiktas privilegijas, kad suteiktų rinkėjams teisingą informaciją, padedančią įvertinti rinkimų kampanijos dalyvius ir apsispręsti. Žurnalisto įsitraukimas į rinkimų kampaniją, agitavimas už ar prieš konkretų kandidatą nėra žurnalisto pilietiškumo pavyzdys.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija ragina visuomenės informavimo priemonių vadovus parengti bei paskelbti aiškias nuostatas (vidaus taisykles), nusakančias, kaip turi elgtis konkrečių redakcijų darbuotojai rinkimų kampanijų metų, ypač tai taikytina visuomeniniam transliuotojui.
