„Kadangi taryba nusprendė neleisti komplektuoti 11-12 klasių, aš manau, kad būtų nežmoniška dvyliktokus išprašyti iš mokyklos. Mes siūlysime mokyklai pasilikti dvyliktų klasių moksleivius, kuriuos galėtų mokyti tie patys mokytojai, kurie juos ir atvedė į dvyliktą klasę. Kadangi mokykla netampa vidurine ir nebegali teikti vidurinio ugdymo programos bei išduoti brandos atestato, mes dvyliktų klasių moksleivius ir su jais dirbančius mokytojus priskirsime prie vienos iš lenkiškų gimnazijų“, – sakė jis.
Ilgosios gimnazijos statuso su meninio ugdymo pakraipa prašiusi Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla taip pat jau gavo tuomečio laikinojo ministro J.Bernatonio pritarimą. Taryba dėl mokyklos dar turės formaliai apsispręsti gavusi jos ugdymo programos akreditaciją iš ministerijos.
Šiuo metu ministerija vertina ir Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos prašymą patvirtinti ją ilgąja gimnazija paliekant vyresniąsias klases – ugdymo įstaiga siekia įtvirtinti klasikinės gimnazijos sampratą.
Pagal Švietimo įstatymą, nuo šių metų rugsėjo šalyje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų. Vidurinės mokyklos pertvarkomos į pradines mokyklas, progimnazijas, pagrindines mokyklas, gimnazijas.
Iš viso šiuo metu Vilniuje veikia 21 vidurinė mokykla, visos jos turi būti reorganizuotos iki rugsėjo. Sostinėje jau veikia 13 ilgųjų gimnazijų ir jos sudaro 8,4 proc. nuo visų 154 sostinės bendrojo ugdymo mokyklų.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 161 (13,4 proc.) yra ilgoji gimnazija.
