Anot jos, reikėtų palaukti Seimo verdikto dėl komisijos parengtų išvadų, kurias parlamentas kartą jau yra atmetęs, taip pat – kol bus išspręstas LRT kuruojančios institucijos vadovo – Kultūros ministro – klausimas.
„Neaišku, kodėl LRT įstatymo pataisos registruojamos skubiai, nelaukiant Seimo ir Konstitucinio Teismo verdiktų. Tai gali reikšti, kad patys valdantieji abejoja ir laikinosios LRT komisijos teisėtumu, ir jos išvadomis, ir siekia bet kokia kaina pakeisti dabartinį LRT valdymo modelį, nors nei Europos transliuotojų sąjunga, nei kitos tarptautinės institucijos nėra pasakiusios, kad LRT valdymo modelis yra blogas.
Parengta nauja LRT įstatymo redakcija turi daugybę diskutuotinų nuostatų, pavyzdžiui, reikalavimai LRT tarybai, kurie kritiškai susiaurintų ratą žmonių, galinčių į ją pretenduoti. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasakęs, kad valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių.
LRT tarybos nariai turi išreikšti visos visuomenės interesus ir atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui. Įstatymo projekte taip pat apstu mikrovadybinių nuostatų“, – pranešime žiniasklaidai cituojama M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT generalinė direktorė tikina, kad skubotai parengta ir neapgalvota nauja LRT įstatymo redakcija užprogramuos neveiksnų LRT valdysenos modelį.
„Valdantieji reaguoja į visuomenės kritiką dėl politizavimo, tačiau skuba ir teikia kitus neapgalvotus pasiūlymus, kai reiktų sustoti ir gerai išdiskutuoti su ekspertais, žurnalistais, visuomene, juk kalbame apie nacionalinį transliuotoją. Tokios diskusijos kol kas vyksta ne valdančiųjų, o visuomenine iniciatyva“, – dėsto ji.
Anot LRT, naujoje redakcijoje aptariamas valdybos atsiradimas, nors Europos transliuotojų sąjunga ir kitos tarptautinės institucijos rekomenduoja stiprinti esančias priežiūros institucijas, nekuriant naujų darinių.
„Taip pat Vyriausybė vis dar nėra atsakiusi į Europos Tarybos perspėjimą“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nesakome, kad nereikia taisyti LRT įstatymo, tačiau skubėdami galime padaryti nebepataisomos žalos.
„Neišsklaidę Europos institucijų abejonių dėl savo ankstesnių iniciatyvų, valdantieji jau imasi naujų. Nesakome, kad nereikia taisyti LRT įstatymo, tačiau skubėdami galime padaryti nebepataisomos žalos“, – tikina M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais šią savaitę paskelbė registravęs naują visuomeninio transliuotojo įstatymo redakciją: būtų steigiama valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija ir keičiami formavimo principai, atsisakoma reklamos interneto svetainėje.
„Naujoje įstatymo redakcijoje suvienodinamas LRT portalo bei radijo ir televizijos reguliavimas, portalui pradedamas taikyti reklamos draudimas, siūloma įsteigti valdybą, LRT ombudsmeną, per pusę mažinamas politikų deleguojamas LRT tarybos narių skaičius, naikinama Administracinė komisija. Pataisas lėmė tiek LRT veiklą tyrusios komisijos išvados, tiek EBU rekomendacijos, tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl LRT nepriklausomumo užtikrinimo“, – frakcijos pranešime spaudai cituojamas R.Karbauskis.
Daugiau apie siūlomus pakeitimus – čia.
Seimas pernai gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jos išvadose minimi viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbant ankstesniems vadovams, tačiau lapkričio pradžioje Seime šioms išvadoms nepritarta, jos toliau svarstomos komitetuose.
Siūlymai steigti naują valdymo organą valdybą, naikinti administracinę komisiją, trumpinti LRT tarybos narių kadenciją buvo įvardinti jau tyrimo komisijos išvadose.
Seimo tyrimo metu LRT vadovybė pasikeitė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta M.Garbačiauskaitė-Budrienė.