M.Jankauskas LSMU Veterinarijos fakultete 2017 metais baigė veterinarines medicinos studijas.
„Tada jos buvo vientisos, kur nėra bakalauro stotelės, o po pusšeštų metų studijų gauni magistro laipsnį ir, išlaikius praktinį egzaminą, įgyjama veterinarijos gydytojo kvalifikacija“, – sakė M.Jankauskas.
Šiuo metu M.Jankauskas dirba universiteto veterinarijos klinikoje, taip pat yra dėstytojas, doktorantas.
Dirbti su žmonėmis gali ne visi
Kodėl veterinarija, o ne žmonių medicina? Tokio klausimo, sako jis, sulaukia dažnai. Tačiau veterinarija yra tarsi mažoji medicinos sesė.
„Dažnai toks pasirinkimas yra labiau alternatyva. Nes daugelis svajoja apie medicinos studijas, bet jei vaikystėje svajojai būti chirurgu, tai nereiškia, kad galėsi juo būti“, – kalbėjo M.Jankauskas.
Dirbti su žmonėmis ne visi gali visų pirma psichologiškai – žmonių medicinoje daugiau streso.
„Aš pajutau, ką reiškia dalyvauti žmogaus operacijoje. Savo darbe aš atlieku nemažai neurologinių-ortopedinių operacijų, nes šioje srityje specializuojuosi. Tad žmonių medicinoje ir dalyvavau neurologinėje stuburo operacijoje. Man vienu metu net karšta buvo pasidarę. Tai reikalauja psichologinio, fizinio pasirengimo, jau nekalbant apie žinias“, – sakė M.Jankauskas.
Kaip pasakojo pašnekovas, veterinarijos gydytojai dažnai glaudžiai bendradarbiauja su medikais.
„Mes tikrai daug dalykų adaptuojame iš žmonių medicinos. Kaip pavyzdys – pagal plėtros planą esame nusimatę įsigyti magnetinio rezonanso įrangą. Tokia diagnostinė įranga veterinarijoje yra ir brangi, reta.
Dėl to man teko dalyvauti paskaitose su radiologais rezidentais, Kauno klinikose. Mokomės ir gauname lygiareikšmę informaciją, ją adaptuojame veterinarijoje“, – pasakojo M.Jankauskas.
Šuo ir katė skirtingai rodo skausmą
„Labiausiai malonu kai būna specialybinis pasitenkinimas: kai tu padarai kažką labai sudėtingo, padarai labai gerai, teisingai ir būna geras rezultatas.
Pavyzdžiui, kai po nutrūkusio priekinio kryžminio raiščio operacijos gyvūnas trečią dieną geba remti koją ir eiti minimaliai šlubuodamas – tada pats didžiausias psichologinis pasitenkinimas“, – kalbėjo M.Jankauskas.
Gydytojas pasakoja, kad kalbant apie skausmą, gyvūnas patiria tokį patį skausmą, kaip ir žmogus.
Tik žmogus gali pasakyti. O ką gyvūnas jaučia – mes galime adaptuoti.
„Net ir fantominį skausmą. Jei pašalinta galūnė, žmogus kartais jaučia nesančios galūnės skausmą. Lygiai taip pat ir gyvūnas.
Veterinarijoje apie skausmą rašoma adaptuojant iš potyrių, ką lygiagrečiose procedūrose patiria žmogus. Tik žmogus gali pasakyti. O ką gyvūnas jaučia – mes galime adaptuoti.
Kaip suprasti, kada gyvūnui skauda? Daugiausiai mūsų pacientų – šunys ir katės. Šie gyvūnai skirtingai parodo skausmą.
Katės dažniausiai atsiriboja, slepiasi, jos nenori ėsti, lakti vandens. Šunys – nors ir nuo temperamento priklauso – labiau prašo žmogaus pagalbos, labiau glaudžiasi, labiau žiūri nuskriaustomis akimis.
Kartais mums sako: jūs esate kaip pediatrai, nes mažas vaikas juk irgi negali pasakyti. Iš bendrinių bruožų, bendrinių simptomų gydytojas turi kažką suprasti. Kokių tyrimų reikia, apžiūrų.
Veterinarijos medicinoje tau pacientas negali nieko pasakyti. Šeimininkas yra mano paciento balsas“, – sakė M.Jankauskas.
Egzotinis gyvūnas – ir triušis
Lietuvoje žmonės augina vis daugiau egzotinių gyvūnų. Tai – iššūkis ir veterinarijos gydytojams.
„Atvirai pasakius, mano praktikoje egzotinis gyvūnas jau yra triušis. Arba jūrų kiaulytė, žiurkėnas – mes juos išties traktuojame kaip egzotinius.
Dar didesnė egzotika – visi šaltakraujai. Reptilijos, driežai, vėžliai ir kiti. Tai tampa ne tik savotišku iššūkiu, bet ir paskatinimu judėti į priekį.
Aš esu gydytojas neurologas-traumatogas-ortopedas, o mano kolega dirba su egzotiniai gyvūnais. Kolegai atvežė vėžlį, kuris buvo patyręs priekinės kojos petikaulio atvirą lūžį.
Mes jungėme jėgas, dirbome komandoje. Aš – kaip ortopedas, jis – kaip egzotinių gyvūnų specialistas. Atlikome operaciją. Buvo iššūkis.
Įvairovė gyvūnų išties didėja, jų vis daugiau ir įvairesnių. Bet kai yra paklausa, būna ir pasiūla – atsiranda gydytojų, kurie tuo domisi. Pas mus, Veterinarijos akademijoje, yra tokia galimybė – specializuotis atskirose srityse“, – kalbėjo M.Jankauskas.
Dėl gyvūno paimtų ir greitąjį kreditą
Lietuvoje daugėja žmonių, kurie, sunegalavus augintiniui, jį gydo, o ne pasirenka kitą kelią – užmigdyti. Nors kartais toks sprendimas kainuoja ne tik nemažai pinigų, tačiau ir laiko, kurio reikia gyvūno priežiūrai.
„Pamenu mielą ir jautrią istoriją. Tėvas su dukra atnešė mažą žiurkėniuką, svėrė jis gal apie 150 gramų. Greičiausiai bėgdamas ratuke jis įkišo kojytę į tarpą ir galėjo būti lūžis.
Mažametė dukra prašė jį atvežti, nors, logiškai galvojant, mano konsultacija, radiograma ir gydymas kainuotų bent tris kartus, nei įsigyti kitą žiurkėną. Tąsyk lanksčiai pažiūrėjome į situaciją, pakonsultavau dėl gyvūno priežiūros“, – pasakojo M.Jankauskas.
Kartais iš tiesų būna žmonių, kurie dėl savo augintinio sveikatos, gerovės pasiryžtų pasiimti net greituosius kreditus, tačiau būna ir tokių, kurie į gyvūno sveikatą, priežiūrą investuoti iš viso nenori.
Pamenu mielą ir jautrią istoriją. Tėvas su dukra atnešė mažą žiurkėniuką.
Sunkiai susirgus augintiniui, sako veterinarijos gydytojas, kiekvieną kartą reikia priimti sprendimus, atsižvelgiant į situaciją.
„Yra beviltiškų situacijų. Tada bandai aiškinti, kad vis tik yra ligų ir tarp žmonių, kurios nėra pagydomos. Tas pats ir su gyvūnais. Kartais galima pasirinkti kaip būtų humaniškiau, nei jį slaugyt tada, kai jis jaučia nuolatinį skausmą ar negali patenkinti minimalių poreikių: šlapintis, tuštintis, palakt vandens ir paimt pašaro“, – sakė pašnekovas.
Gali dirbti visoje Europoje
Kokie iššūkiai laukia ateities veterinarijos specialistų? Pasak M.Jankausko, veterinarijos sektorius Lietuvoje labai stipriai vejasi Europą, ne išimtis – ir šios studijos.
„Nuolatos yra gerinama studijų kokybė, mes taikomės prie Europos reikalavimų. Universitetas šiuo metu atitinka Europoje keliamus reikalavimus ir yra pripažįstamas kitose šalyse. Jį baigę studentai gali dirbti visoje Europoje“, – kalbėjo M.Jankauskas.
Stebint tendencijas, ateityje veterinarijos gydytojai dar labiau specializuosis atskirose srityse – taip, kaip yra ir žmonių medicinoje: „Manau, kad atsiras didesnieji veterinariniai centrai, kur bus gydomi sudėtingesni atvejai. Matau tokią perspektyvą.“
