„Visi LRT tyrime atskleisti I.Udovickio ryšiai susiję su Baltarusija ir Rusija [...]. Man kyla klausimas, kaip tada mes turime vertinti Rusijos kišimąsi į rinkimus, į politiką, jeigu net toks asmuo, kuriam tarnybos neleido plėstis dėl nacionalinio saugumo, nekėlė jokių klausimų valdančiajai partijai. Kaip galima teigti, kad kai kurie valdančiosios partijos nariai to nesuprato, jeigu jos lyderiui priklausantis verslas turi ryšių su žmonėmis, stovinčiais už „trolių fabriko“? Man atrodo, kad tai yra visiškas Rusijos grėsmių nesuvokimas arba sąmoningas jų ignoravimas“, – svarsto M.Laurinavičius.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė LRT RADIJUI teigia, kad niekada nesidomėjo tyrimais, kuriuos atlieka prokuratūra, tačiau gerbsianti jų sprendimą tirti I.Udovickio turimų akcijų okupuotame Kryme situaciją. Pasak Seimo narės, situacijos, susijusios su verslu Kryme, turi būti išaiškintos, tačiau tai nėra partijos, kurią tam tikras verslininkas remia, atsakomybė.
„Visiems reiktų suprasti, kad partija, gaunanti aukas iš fizinių asmenų, paprastai nepuola aiškintis ir ieškoti tų asmenų valdomų akcijų įmonėse. Jeigu matoma, kad pagal savo pajamas žmogus gali tą auką suteikti, auka priimama. Šiuo atveju, kaip partija, mes nesame atsakingi už tai, kur ir kokie žmonės valdo savo akcijas“, – tvirtina A.Širinskienė.
Komentuodama tai, esą I.Udovickis savo turimas akcijas Kryme pardavė, A.Širinskienė teigia, kad toks scenarijus yra realus: „Turbūt jis ta viena akcija atsikratė, nes nebuvo sudarytos sąlygos valdyti įmonės. Dėl to ji ir buvo parduota.“
Vis dėlto LRT Tyrimų skyriaus turima šių metų vasario 7 dieną iš Rusijos mokesčių inspekcijos gauti dokumentai rodo ką kita – tarp akcininkų nurodomas ir I.Udovickis.
A.Širinskienės aiškinimu, neretai įmonės, parduodančios akcijas per teisės aktais nustatytą tvarką, nesugeba laiku pateikti dokumentų Registrų centrui. Pasak jos, reikia suprasti, kad duomenys iš okupuotos teritorijos atkeliauja labai lėtai.
„Tai okupuota valstybė, kur tikrai galėjo įvykti taip, kad ponas [I.Udovickis] pardavė akcijas, bet informacija apie jas nespėjo iš Krymo ateiti į kitos valstybės registrą. Prieš spręsdami tokias detektyvines situacijas, turime suprasti, kad kalba eina apie okupuotą teritoriją, iš kurios informacija ateina lėtai“, – atkreipia dėmesį A.Širinskienė.
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, teisėsauga turėtų tirti galimas Lietuvos verslininkų sąsajas su okupuotu Krymu – Europos Sąjunga (ES) draudžia vykdyti verslą šioje teritorijoje. Anot ministro, tokie atvejai kenkia Lietuvos reputacijai.
„Nėra ataskaitų, kiek tai buvo tiriama anksčiau, tačiau viešojoje erdvėje pasirodžius tokiai informacijai, kompetentingos institucijos, prokuratūra turėtų tikrinti šiuos faktus. ES sankcijų režimas reikalauja nevykdyti verslo ir neinvestuoti okupuotame Kryme. Teigti, kad daugiau tokių verslininkų nėra, būtų neteisinga, tačiau labai keistai atrodo, kai Lietuvos atstovai dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su okupuotu Krymu. Tai yra ne tik teisė, bet ir reputacija“, – komentuoja L.Linkevičius.
LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, jog „valstiečių“, o kartu ir į merus kandidatuojančio uosto vadovo Arvydo Vaitkaus rinkimų kampanija finansavęs verslininkas I.Udovickis turi sąsajų okupuotame Kryme. Su Baltarusijos „Belaruskalij“ įmone dirbančiam I.Udovskiui priklauso procentas akcijų šioje Krymo bendrovėje. I.Udovickis aiškina akcijų jau atsikratęs, tačiau naujausi Registrų centro duomenys rodo priešingai.
