M.Laurinavičius skelbia apie naują neįvardytą liudininką
M.Laurinavičius visą savo tekstą paskelbė savo „Substack“ kanale.
Anksčiau M.Laurinavičius paskelbė, kad D.Pancerovo ir B.Davidonytės knygai liudijęs pranešėjas yra konservatorių deleguoto sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius.
M.Laurinavičius jį sieja su vadinamuoju „valstybininkų“ klanu ir kelia klausimus dėl jo kompetencijos ir asmeninių nuoskaudų, esą T.Gailius siekė VSD vadovo posto.
Remdamasis neįvardijamais liudytojais, M.Laurinavičius teigia, kad T.Gailiaus kompetencija kėlė abejonių, nes jis nemoka anglų kalbos, yra artimas su „valstybininkais“ siejamo Lino Jurgelaičio bendražygis ir ėmė eskaluoti istoriją po to, kai žlugo jo ambicijos tapti VSD vadovu.
M.Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad parlamentas ir teisėsauga prieš kelerius metus jau aiškinosi šią istoriją ir pažeidimų nenustatė.
Penktadienį M.Laurinavičius savo įraše teigia, kad atsirado ir trečias liudytojas, buvęs VSD pareigūnas, kuris pasiryžęs ir oficialiam tyrimui paliudyti, kad VSD egzistuoja tam tikrų asmenų klanas.
M.Laurinavičius tikina, kad po pirmojo savo rašinio sulaukė tarpininko žinutės, kad su juo nori susisiekti buvęs VSD pareigūnas.
„Aš suprantu, kad Jūs pasitikite savo šaltiniais, bet aš su jumis susisiekti norėjau tam, kad savo ruožtu, kaip visiškai nepriklausomas šaltinis, patvirtinčiau: viskas, ką parašėte apie Tomą Gailių ir Liną Jurgelaitį, yra visiškai tiesa. Visiška tiesa yra ir tai, kad jie yra jūsų įvardyto klano nariai.
Mačiau, kad Dovydas Pancerovas klausė, ką įrodo faktas, kad jie yra kaimynai. Na, tai aš galiu dar kartą, remdamasis savo asmenine patirtimi VSD ir žiniomis iš buvusio darbo ten, paliudyti: jie yra ilgamečiai ir tikrai labai artimi draugai – ne vien atsitiktiniai kaimynai. O tas klanas, kurio nariais Jūs teisingai įvardijote tiek Jurgelaitį, kuris, bent jau mano laikais šiam klane, buvo net svarbesnis už Gailių, tiek ir pats Gailius, yra gerokai didesnis. Galiu vardyti ir kitas pavardes. Jų tikslas visuomet buvo užvaldyti ne vien VSD – jie norėjo valdyti viską.
Todėl, nors ir nežinau dabartinių detalių, iš to, ką žinau apie klaną, galiu daryti išvadą – istorija, kurią papasakojote, buvo bendras Jurgelaičio ir Gailiaus planas pašalinti VSD direktorių“, – pasak M.Laurinavičiaus, jam pasakojo buvęs VSD pareigūnas.
M.Laurinavičius tikina, kad buvęs VSD pareigūnas jam pareiškęs esąs pasirengęs liudyti bet kokiam oficialiam tyrimui.
Buvusiam VSD vadovui – „deja vu“ pojūtis
M.Laurinavičius savo įraše cituoja ir buvusį VSD vadovą Gediminą Griną, kuris ketvirtadienį TV3 studijoje teigė, jog VSD ir jo vadovavimo laikais būta panašių problemų.
„Aš gal pradėčiau nuo to, kad, kai aš paskaičiau gerbiamo Mariaus straipsnį vakar, tai man toks „retro“ klausimas prieš akis atsistojo – tai, kaip dabar yra madinga sakyti, yra toks terminas – „deep state“. Visi žino, ką tai reiškia. Tai VSD šitas klausimas visą laiką buvo būdingas – ir man vadovaujant Departamentui“, – pradėjo aiškinti G.Grina.
– Jūs čia kalbat apie tą vadinamąjį „valstybininkų klaną“?
– Na, vadinkim… Man nesvarbu, kaip jie ten vadinasi – aš kalbu apskritai apie institucijose seniai veikiančius žmones, kurie visai natūralu, kad dalinai vairuoja instituciją. Tai šita prasme paskaičius vakarykštį tekstą, tai šiek tiek buvo toks „deja vu“ savotiškas“.
Kas tai, jeigu, nors ir netiesioginis G.Grinos patvirtinimas, kad apie viską, kas parašyta mano buvusiame rašinyje, žinojo ir G.Grina, būdamas VSD vadovu?“, – kelia klausimą M.Laurinavičius.
-
Knygos autorių atsakas Pranešėjo tapatybę paviešinusiam M.Laurinavičiui: tai bandymas kompromituoti
-
Ką apie M.Laurinavičiaus paviešintą informaciją sako galimas pranešėjas?
-
Raimundas Lopata: koalicijos partnerių lyderiai pritarė tyrimui dėl VSD
-
Kerštaujantis klano atstovas ar susidorojimo auka? M.Laurinavičius ir D.Pancerovas susikirto dėl Pranešėjo
-
Seime – dar viena iniciatyva dėl tyrimo: nori aiškintis valstybininkų klano veiklą
-
B.Davidonytė ir D.Pancerovas: vyksta diskreditacijos kampanija
Seime – iniciatyvos dėl tyrimo
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata pareiškė, kad parlamente ketinama imtis tyrimo. Opozicija teigė nepalaikysianti iniciatyvos, tokia idėja dvejonių kėlė ir daliai valdančiųjų.
Didžiausia Seimo opozicinė frakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – penktadienį paskelbė ketinanti inicijuoti specialią tyrimo komisiją dėl vadinamojo valstybininkų klano galimo poveikio politiniams procesams ir politikams. Tačiau kiti opozicijos atstovai tokią mintį vertina itin kritiškai.
Vadina diskreditacijos kampanija
Knygos „Pranešėjas ir prezidentas“ autoriai B.Davidonytė ir D.Pancerovas teigia, kad prasidėjo jų šaltinio vieša diskreditacijos kampanija.
D.Pancerovas savo ir B.Davidonytės poziciją penktadienį paskelbė savo paskyroje „Facebook“:
„Per šias dienas sužinojau lig tol negirdėtą žurnalistikos taisyklę – svarbiausia tikrinti ne šaltinių pateiktą informaciją, bet jų kaimynus.
O kalbant rimtai, galvoju, kad pasibaigus šiai savaitei svarbu apibendrinti mudviejų su Birute poziciją:
1) Vadinamoji Pranešėjo istorija knygoje pateikta sąžiningai. Medžiagą šiai istorijai pradėjome rinkti 2020-ųjų pavasarį. Rinkome ir tikrinome faktus, dokumentus, liudijimus, versijas. Šios istorijos faktų niekas ligi šiol nepaneigė ir, kas svarbiausia, nė nebando neigti.
2) Pastarosiomis dienomis kilęs triukšmas ir drabstymas purvais, mūsų įsitikinimu, yra bandymas diskredituoti Pranešėjo ir mudviejų reputaciją. Manau, taip bandoma nukreipti kalbą nuo knygoje pateiktų faktų ir iš jų kylančių rimtų klausimų.
3) Gauname daug naujų žinučių apie įvairias negeroves, susijusias tiek su Prezidentu, tiek su tarnybomis. Esame dėkingi už pasitikėjimą ir informaciją, tačiau pabrėžiu – galima iki begalybės traukti anoniminius šaltinius, tačiau mes nesiruošiame veltis į „tarnybų karus“, „saugumiečių karus“, „klanų demaskavimus“. Savo dėmesį koncentruojame į knygoje atskleistas problemas.
4) Nuo pirmųjų dienų jautėme kryptingas pastangas sukelti abejonių mūsų knyga. Buvo sakoma, esą tai meninė literatūra, grožinė literatūra, pasakos, užsakomoji žurnalistika. Dabar – pavojingiau nei pasakos. Esame įsitikinę, kad šiomis etiketėmis bandoma įtikinti auditoriją, esą mūsų knygos nė neverta skaityti. Esą tai nepatikima, išsigalvota, užsakyta. Manome, kad tai neteisinga ir nesąžininga.
5) Šis bandymas apdrėbti mus purvais ir nukreipti dėmesį nuo esmės yra nemalonus, tačiau prieš publikuodami knygą nusprendėme atstovėti. Ačiū mus palaikantiems žmonėms. Maloniausias palaikymas – skaitykite knygą ir patys nuspręskite, kas šioje istorijoje yra esminga ir svarbu, o kas viso labo juodas triukšmas“.
