Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 06 20

M.Laurinavičius: energetiką kaip Rusijos strateginį ginklą gali pakeisti geležinkeliai

Studiją apie Kremliaus įtaką Lietuvos ir kitų Baltijos šalių geležinkelių transportui pristatęs Marius Laurinavičius teigė, kad Lietuvai žengiant energetinės nepriklausomybės keliu, Rusija gali bandyti geležinkeliais naudotis kaip strateginiu ginklu. Pasak analitiko, iki šiol Lietuvos veiksmai padėjo „iš dalies apsisaugoti nuo su Rusija susijusių įmonių ir asmenų tinklo ekspansijos, tačiau teisinei kovai persikėlus į Europos Sąjungos lygį, galima baigtis sunkiai prognozuojama“.
Marius Laurinavičius
Marius Laurinavičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas M.Laurinavičius studijos pristatymo metu teigė, kad transportas ir geležinkeliai yra toks pat strateginis sektorius kaip energetika, nors Lietuvoje ne visada laikomasi tokios nuomonės.

Pasak analitiko, įtakingi Kremliaus veikėjai yra viešai pripažinę transporto, ypač geležinkelių, svarbą plečiant įtaką užsienyje.

„Bendras energetikos ir geležinkelių tinklas atliko svarbų vaidmenį tada, kaip ir šiandien, palengvindamas sunkumus, susijusius su bendros erdvės skaidymu“, – praeityje kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Buvęs „Rusijos geležinkelių“ vadovas Vladimiras Jakuninas, tiesiogiai kūręs Rusijos įtakos tinklus Vakaruose, įvardijo transportą kaip vieną priemonių įgyvendinant valstybės nacionalinius interesus užsienio politikos srityje.

„Rusija turėjo savo įtakos tinklą (Lietuvos) energetikos srityje, turėjome „valstybę valstybę“ energetikoje, tas pats tinklas trukdė siekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Tačiau atsirado politinė valia ir labai sėkmingai judame ta linkme.

M.Laurinavičius: „Šiandien matau grėsmę, kad Rusija pakeis energetinį ginklą į geležinkelių – jie išnaudoja visas galimybes. Energetikos srityje ėmėmės žingsnių ir reformų, tačiau bijau, kad geležinkelių srityje mums gali nepavykti.“

Šiandien matau grėsmę, kad Rusija pakeis energetinį ginklą į geležinkelių – jie išnaudoja visas galimybes. Energetikos srityje ėmėmės žingsnių ir reformų, tačiau bijau, kad geležinkelių srityje mums gali nepavykti“, – apie sakė M.Laurinavičius.

Grėsmių žemėlapis

M.Laurinavičius teigė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ne visada veikė Lietuvos interesams, o veikiau interesams Rytuose. Analitikas priminė, kad buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka turėjo atsistatydinti dėl neskaidrios bendrovės veiklos.

2016 metais 15min paviešino vieno didžiausių „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių – lokomotyvų TEM TMH pirkimą. Paaiškėjo, kad didžioji dalis pinigų už šiuos lokomotyvus palieka jų tiekimui oficialiai samdomą dukterinę įmonę ir be jokių konkursų iškeliaudavo į prieštaringos reputacijos Rusijos koncerną „Transmašholding“.

Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija/„Lietuvos geležinkelių“ pinigų upė teka į „Transmašholding“
Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija/„Lietuvos geležinkelių“ pinigų upė teka į „Transmašholding“

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis praeityje yra pareiškęs, kad S.Dailydkos veikla kelia daug abejonių. „Lietuvos geležinkelių“ veiklą ne kartą kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadinusi šią bendrovę „valstybe valstybėje“.

Apžvelgdamas Rusijos įtakos Baltijos šalyse žemėlapį, M.Laurinavičius atkreipė dėmesį į tris bendroves: valstybinius „Rusijos geležinkelius“ bei privačią, jau minėtą 15min tyrime „Transmašholding“, valdomą oligarchų Iskandero Machmudovo ir Andrejaus Bokarovo, ir „GlobalTrans“, priklausiančią oligarchams Andrejui Filatovui, Konstantinui Nikolajevui ir Nikitai Mišinui.

Minimos privačios įmonės siejamos su V.Putinui artimu oligarchu Genadijumi Timčenka.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stasys Dailydka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stasys Dailydka

Rusijoje manoma, kad V.Jakuninas padėjo I.Machmudovui susikurti verslo imperiją „Rusijos geležinkelių“ sąskaita. Be to, I.Machmudovas dominuoja trijose kriminalinėse bylose užsienyje, kuriose jis siejamas su dviem Rusijos mafijos grupuotėmis.

Anot M.Laurinavičiaus studijos, greičiausiai ne sutapimas, kad S.Dailydka ir buvęs „Latvijos geležinkelių“ vadovas Ugis Magonis įsidarbino tarpusavyje susijusiose įmonėse. Pastarasis iš posto buvo priverstas pasitraukti dėl vis dar nesibaigusios 500 tūkst. eurų korupcijos bylos.

U.Magonis įsidarbino Latvijos bendrovėje „Euro Rail Trans“, S.Dailydka – Lietuvos įmonėje „LGC Cargo“. Pastaroji susijusi ne tik su „Transmašholding“, bet ir „Euro Rail Trans“.

„Galima būtų manyti, kad tik atsitiktinai įmonės „Euro Rail Trans“ viena pagrindinių steigėjų yra „Rusijos geležinkelių“ dukterinė įmonė „RŽD Logistika“, – rašoma M.Laurinavičiaus studijoje.

Analitikas pristatė Rusijos įtaką transporto sektoriams Latvijoje ir Estijoje: ją siekiama daryti per su „Transmašholding“ ir „GlobalTrans“ susijusias įmones bei tokius veikėjus kaip buvęs Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseris, latvių oligarchas Andris Škėlė, estų oligarchas Olegas Osinovskis.

Įmonių-tarpininkių modelis

Pasak M.Laurinavičiaus, šį tinklą galima lyginti su anksčiau energetikos srityje išbandytu Kremliaus įmonių-tarpininkių modeliu. Esą tokios bendrovės gali tarnauti kaip savotiškas buferis, padedantis įveikti politines rizikas, susijusias su tarpvalstybiniais santykiais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos geležinkeliai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos geležinkeliai

Analitiko teigimu, tinklas gali būti naudojamas ir priedangai, norint nuslėpti, kad vieną ar kitą sandorį vykdo Rusijos bendrovės.

„Taip į Lietuvą esą veržiasi Latvijos transporto verslininkai, o Lietuvoje registruota su „Transmašholding“ susijusi bendrovė „Railvec“ bando parduoti vienos iš „Transmašholding“ gamyklų pagamintus tramvajus į Latviją. Beje, Rusijos bendrovės taikosi net į ES finansavimą, nes minėtas bandymas parduoti rusiškus tramvajus į Latviją susijęs ir su ES finansuojamu projektu“, – rašoma studijoje.

Ataskaita: „Kremlius stengiasi eksportuoti korupcinę verslo praktiką į Estiją, o tranzito verslas apskritai ir geležinkeliai konkrečiai yra vieni svarbiausių taikinių.“

M.Laurinavičius citavo 2018 metų grėsmių Estijos nacionaliniam saugumui ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad „Kremlius stengiasi eksportuoti korupcinę verslo praktiką į Estiją, o tranzito verslas apskritai ir geležinkeliai konkrečiai yra vieni svarbiausių taikinių“.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad korupcija nepadeda didinti tranzito apimčių, tačiau kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pasak M.Laurinavičiaus, su Rusijos geležinkeliais ir partneriais Latvijoje siejama Lietuvos bendrovė „LGC Cargo“ pradėjo itin agresyvų ekspansijos Lietuvoje etapą.

„LGC Cargo“ bei bendrovei talkinanti Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacija (LPGĮA) ne tik apskundė Lietuvą Europos Komisijai dėl esą konkurencijos pažeidimų, bet ir ėmėsi šantažo, kad neva ant plauko gali pakibti ir „Rail Baltica“ projektas“, – rašoma VPAI vyriausiojo analitiko studijoje.

M.Laurinavičiaus teigimu, aktyviai Lietuvoje veikia ir kiti šio tinklo tarpininkai – „Railvec“, „Gargždų geležinkelis“ ir kiti.

Analitikas reiškė abejones, ar tikrai šio tinklo įmonės Lietuvoje siekia konkurencijos ir ketina veikti konkurencinėje aplinkoje.

M.Laurinavičius: „Pirmiausia dėl to, kad pats Rusijos verslas garsėja labiau dėl korupcijos, protekcionizmo ir su tuo susijusios veiklos modelio, bet ne dėl sąžiningos konkurencijos.“

„Pirmiausia dėl to, kad pats Rusijos verslas garsėja labiau dėl korupcijos, protekcionizmo ir su tuo susijusios veiklos modelio, bet ne dėl sąžiningos konkurencijos“, – rašoma studijoje. Pristatymo metu M.Laurinavičius minėjo, kad konkurencija šioje geležinkelių srityje turėtų būti orientuota į Vakarus.

Anot M.Laurinavičiaus, „nepaisant Lietuvos pasirengimo atremti šios ekspansijos grėsmę, kova toli gražu dar nebaigta“.

„Iki šiol, atrodo, Lietuvos veiksmai padėjo iš dalies apsisaugoti nuo minėto su Rusija susijusių įmonių ir asmenų tinklo ekspansijos į mūsų šalį. Tačiau teisinei kovai persikėlus į Europos Sąjungos lygį, galima baigtis sunkiai prognozuojama. Maža to, pačioje Lietuvoje jau veikia šio tinklo asmenys ir bendrovės, kurios tikrai neketina pasiduoti“, – analitikas rašo studijos išvadose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais