Penktadienį, įsilaužus į vieną Lenkijos naujienų portalų – „Tygodnik Solidarność“, paskelbta melaginga žinia, kad Lenkijos prezidentas A.Duda kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministru G.Landsbergiu naudojosi Lenkijos karės neva teiktomis prostitucijos paslaugomis.
Tai – ne pirmas kartas, kuomet prieš Lietuvos ir Lenkijos politikus vienu metu vykdomos dezinformacinės atakos, įsilaužiant į kaimyninės šalies naujienų portalus.
Paskutinė – prieš buvusį Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovą Liną Linkevičių – įvykdyta vos pernai.
Penktadienį įvykusį incidentą, URM pavadino „informacine ataka prieš Lietuvos–Lenkijos santykius ir NATO karius“.
Žinutė – silpna
M.Laurinavičius įsitikinęs, kad tokie vertinimai – per skambūs. Paskleista melaginga žinutė – pernelyg silpna, kad galėtų įtikinti didelį žmonių ratą.
„Galima sakyti, kad tai buvo nukreipta prieš Lietuvos ir Lenkijos santykius, tačiau tai greičiausiai buvo šalutinis dalykas. Palyginus su tuo, ką Rusija išties daro, tai yra vaikų žaidimas. Ši žinutė nepadarė jokio poveikio, tai reiškia, kad ataka buvo neparengta ir greičiausiai atsitiktinė“, – vertino analitikas.
Pasak jo, šis išpuolis greičiausiai buvo skirtas ne konkrečiai žiniai paskleisti, o patikrinti abiejų šalių kibernetinio saugumo būklę ir specialistų budrumą.
„Mano vertinimu, tai greičiausiai buvo bandymas patikrinti kibernetinio saugumo būklę, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Vertinčiau tai ne kaip informacinį incidentą, o kaip kibernetinio saugumo būklės testavimą. O tam, kad tai nebūtų vien tuščias testavimas, bandoma kartu ir kokią suklastotą žinią pasiųsti“, – kalbėjo analitikas.
Pasak M.Laurinavičiaus, net neabejotina, kad prie šio incidento nagus prikišo Rusija.
Net neabejotina, kad prie šio incidento nagus prikišo Rusija.
Lenkijoje gyvenantis ir vienai aktyviausių nevyriausybinių organizacijų „Instytut Spraw Publicznych“ vadovaujantis Jacekas Kucharczykas 15min papasakojo, kad dezinformacija nespėjo pasklisti Lenkijos viduje.
„Straipsnis „Tygodnik Solidarność“ pasirodė labai trumpam, jis iškart buvo pašalintas. Nors toje melagingoje publikacijoje neva cituojami aukščiausi Lenkijos pareigūnai, neradau jokių užuominų apie tai kitose žiniasklaidos priemonėse“, – iškart po incidento 15min pasakojo J.Kucharczykas.
Atakos kartojasi
2020 metais panaši informacinė ataka buvo įvykdyta prieš tuometinį užsienio reikalų ministrą L.Linkevičių. Melaginga žinia pasirodė Lenkijos tinklalapyje polanddaily.com.
„Ten buvo patalpintas straipsnis su ministro L.Linkevičiaus komentaru, kuriame kalbama apie tai, kad reikia siųsti taikos palaikymo pajėgas į Baltarusiją“, – teigė ministro atstovė spaudai.
Melagingoje žinioje buvo minimas ir Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Lietuvoje informacinės atakos, kuomet įsilaužus į įvairius interneto portalus paskelbiama melaginga informacija, taip pat žinomas reiškinys.
Tikrovės neatitinkančioje informacijoje buvo teigiama, esą jis priekabiavo prie „Žinių radijo“ žurnalisto Rido Jasiulionio.
Kiek vėliau tais metais internete rusų, ukrainiečių ir anglų kalbomis paskleista melaginga žinia apie tai, kad R.Karoblis neva pripažino Krymą esant Rusijos dalimi.
2019 metų balandį melaginga žinia apie R.Karoblį įbrukta į portalą „Kas vyksta Kaune“.
Jame atsidūrė prieš tai valstybės institucijoms elektroniniu paštu platintas melagingas pranešimas apie tuomečio krašto apsaugos ministro neva paimtą kyšį.
Profesionalų darbas
Kibernetinio saugumo specialisto Mariaus Pareščiaus nuomone, informacinę ataką, kurioje minimas ir G.Landsbergis, įvykdė toli gražu ne naujokas programišius.
Maža to, specialistas spėja, kad prie to nagus prikišo mažiausiai du žmonės.
„Tai tikrai nebuvo naujoko darbas. Tam reikia žinių, techninių dalykų, galiausiai pasiruošimo. Tai vadinamas hibridinis – informacinės ir programinės – atakos variantas. Dirba dvi pusės – žinutės rengėjas ir įsilaužėlis“, – kalbėjo kibernetinio saugumo ekspertas.
Tai tikrai nebuvo naujoko darbas. Tam reikia žinių, techninių dalykų, galiausiai pasiruošimo.
Jo teigimu, į mažesnių naujienų portalų valdymo sistemas įsilaužti lengviau.
„Proceso sudėtingumas dar priklauso nuo to, kaip pasiruošusi yra pati svetainė. Iš to, ką matėme Lietuvoje, tai nebuvo matomiausios ar daugiausia į saugumą investavusios žiniasklaidos priemonės. Programiškai jos nebuvo pasiruošusios“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak M.Pareščiaus, tokio tipo atakos kartais daromos tam, kad būtų galima paskleisti melagieną užsienyje.
Tokiu atveju, užsienio, pavyzdžiui Rusijos, naujienų portalai ima cituoti melagingą informaciją, jau iš anksčiau atsiradusią kitos šalies naujienų portale programišių dėka.
