„Lietuva yra mūsų vienas artimiausių partnerių ir mes esame draugai, todėl tikimės, kad tai, ką Lietuva daro, yra Lietuvos valstybės interesas. Mes labai remiame visus Lietuvos veiksmus, taip pat ir šiuo klausimu“, – spaudos konferencijos su Lietuvos premjere I.Šimonyte metu sakė. M.Morawieckis.
I.Šimonytė savo ruožtu akcentavo, kad Taivaniečių atstovybė, atidaryta Lietuvoje, yra skirta praktiniam bendradarbiavimui ir tai nėra diplomatinė atstovybė.
„Tai, kad Lietuva nori intensyvinti ekonominius, kultūrinius, mokslinius ryšius su Taivanu, skelbta Vyriausybės programoje. Tas žingsnis neturėjo kažko labai nustebinti. (...) Taip, yra ne viena šalis, parlamentas ar politikai, kurie yra išreiškę paramą šitam Lietuvos žingsniui, bet norėčiau pabrėžti, kad šis žingsnis nereiškia jokio konflikto ar nesutarimo dėl vienos Kinijos politikos, kurios, mūsų vertinimu, yra laikomasi“, – sakė I.Šimonytė.
„Ponia premjerė ką tik aiškiai apbirėžė bendradarbiavimą su Tolimųjų Rytų partneriais. Vienam savo artimiausių draugų mes visada turime supratimo ir partnerystės jausmą“, – teigė M.Morawieckis.
Taivaniečių atstovybė Vilniuje pradėjo veikti šią savaitę, tačiau dėl įstaigos pavadinimo įtūžusi Kinija nusprendė apriboti diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva.
Kiniją pykdo pavadinime naudojamas Taivano vardas, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Pekinas sekmadienį paskelbė mažinantis diplomatinį atstovavimą su Lietuva iki reikalų patikėtinių lygio.
Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.
Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.
Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1, pastaraisiais metais stiprino ryšius su kitomis Tolimųjų Rytų šalimis.
