Pasak ministrės, jei pabėgėlių srautai išaugtų, būtų sunku juos aprūpinti gyvenamuoju būstu, ir šiuo metu ieškoma ligoninių, mokyklų pastatų, kuriuos būtų galima pritaikyti tokiam atvejui.
„Jei kalbėti apie rudenį ir žiemą, kai yra prognozuojama, kad gali pajudėti iš Ukrainos didesnis kiekis žmonių į Europą dėl to, kad gali būti šalta, nebūti kur žiemoti, skaičiuojame, kad jeigu būtų didesnis atvykimas karo pabėgėlių, mes tokių (esamų) sąlygų suteikti jau negalėtume, nes resursai yra baigtiniai“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė M.Navickienė.
„Tada jau reikėtų apgyvendinti šiek tiek kitose vietose, kitokiose erdvėse, su mažiau galimybių galbūt integruotis, bet vėlgi, turint saugią aplinką, šiltą lovą, šiltą maistą. Mes dabar ieškome mokyklų pastatų, ligoninių pastatų savivaldybėse, kurias būtų galima su savivaldybių pagalba paruošti ir žinoti, kur didesnį žmonių kiekį saugiai apgyvendinti“, – kalbėjo ministrė.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios atvyko per 64,7 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rugpjūtį skelbtais duomenimis, apie 55 proc. pabėgėlių yra apgyvendinti pas žmones. Apie 5 proc. apgyvendinti savivaldybės būstuose, o 40 proc. būstą susirado savarankiškai.
Paramą ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimui teikianti organizacija „Stiprūs kartu“ rugpjūtį pranešė, kad Lietuvos gyventojų galimybės priimti pabėgėlius iš Ukrainos jau yra išsemtos.