Svarbiausios temos, kurias socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Niujorke aptarė su JT specialiąja įgaliotine smurto prieš vaikus klausimais Najat Maalla M‘jid ir JT specialiąja įgaliotine seksualinio smurto konfliktuose klausimams Pramila Patten.
Dvišalio susitikimo metu su JT specialiąja įgaliotine smurto prieš vaikus klausimams Najat Maalla M‘jid ministrė M.Navickienė priminė, kad dar 2017 metais Lietuvoje priimtos teisinio reguliavimo pataisos, kuriomis buvo visiškai uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes visose aplinkose (taip pat ir šeimoje).
Mūsų šalyje šiuo metu galioja visą parą veikiančios skubaus reagavimo į vaiko smurtą paslaugos. Vaikų saugumas užtikrinamas laiku reaguojant į vaiko teisių pažeidimus, skubiai priimant sprendimus, centralizuotai valdant ir koordinuojant vaiko teisių apsaugos sistemą. Vaiko teisių apsaugos politikoje daugiausia dėmesio skiriama paramos ir paslaugų teikimui šeimai, o vaiko paėmimas iš šeimos taikomas – tik esant itin sudėtingai situacijai šeimoje, bei išnaudojus kitas priemones.
Susitikime ministrė M.Navickienė informavo, kad Lietuvoje nuolat finansiškai palaikomos nevyriausybinės organizacijos, teikiančios paslaugas vaikams ir šeimoms ištikus krizei. Daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui bei jos skatinimui nesmurtauti.
„Mums rūpi ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos vaikai, kurie jau nukentėjo nuo tiek daug mirčių, gyvenamosios vietos pakeitimo, netekčių. Mūsų šalį pasiekė daugiau kaip 23 tūkst. ukrainiečių vaikų. Ypatingą dėmesį skiriame nelydimiems nepilnamečiams, siekiame užtikrinti saugų buvimą Lietuvoje ir visą jiems reikalingą pagalbą. Iš dalies pakeitėme teisės aktus, kad galėtume greičiau paskirti atstovą vaikui, kuris nuo karo Ukrainoje pabėgo nelydimas savo tėvų, giminaičių“, – susitikime su Najat Maalla M‘jid sakė ministrė M.Navickienė.
Imamės visų reikiamų priemonių, kad būtų galima efektyviai identifikuoti į Lietuvą atvykusius vaikus, juos registruoti, suteikti vaikams visą informaciją apie jų teises, prieinamas paslaugas.
Taip pat ministrė M.Navickienė Niujorke susitiko ir su JT specialiąją įgaliotine seksualinio smurto konfliktuose klausimams Pramila Patten. Šio susitikimo metu aptarti Jungtinių Tautų surinkti duomenys apie seksualinio smurto prieš moteris Ukrainoje, sutarta, kaip Lietuva gali prisidėti prie pagalbos moterims, aptarta psichologinė pagalba seksualinio smurto aukoms.
„Neseniai Lietuva pradėjo tarptautinę kampaniją „Išžaginimas yra karo nusikaltimas“, kuria siekiama didinti informuotumą apie seksualinį smurtą karo zonose ir teikti paramą aukoms.
Tai Ukrainos moterų teisininkių asociacijos „JurFem“, Lietuvos kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystė, kuria siekiama paskatinti moteris ir vyrus, išgyvenusius seksualinį smurtą karo Ukrainoje metu, arba žmones, kurie žino apie šiuos atvejus, anonimiškai pranešti apie tokius karo nusikaltimus. Taip pat gauti profesionalią, nemokamą ir konfidencialią pagalba“, – susitikime su P.Patten sakė ministrė M.Navickienė.
Jungtinių Tautų atstovai patvirtino daugiau nei šimtą seksualinių nusikaltimų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos įvykdė Ukrainoje. Rugsėjo mėnesį buvo pradėtos 43 baudžiamosios bylos, o aukų amžius svyruoja nuo 4 iki 82 metų. Deja, bet šie skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė, nes Rusija seksualinį smurtą naudoja kaip „karo ginklą“, t. y. sąmoningą „karinę strategiją“, kuria siekiama palaužti Ukrainos gyventojų dvasią.