„Noriu pasidžiaugti, kad į priekį judame dideliais žingsniais. Palyginti su 2022 m., ūgtelėjome per dvi pozicijas ir patekome į dešimtuką. Žinoma, lyčių lygybės problemų sprendime dar turime daug ką nuveikti, tačiau pokyčiai matomi. Džiaugiuosi, jog mūsų formuojama lyčių lygybės politika tendencingai rodo teigiamą pokytį.
Europos Sąjungoje pirmaujame ir turime mažiausią vyrų bei moterų užimtumo skirtumą – 10,8 proc. Stengsimės ir toliau nuosekliai planuoti priemones, strateginius dokumentus, kad kitąmet būtume dar žingsneliu priekyje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasauliniame lyčių nelygybės indekse kasmet lyginama dabartinė lyčių lygybės būklė ir raida pagal keturis pagrindinius aspektus: ekonominį dalyvavimą ir galimybes, išsilavinimą, sveikatą ir išlikimą bei veikimą politikoje. Tai ilgiausiai veikiantis indeksas, stebintis daugelio šalių pastangas panaikinti lyčių skirtumus ir pažangą nuo jo sukūrimo 2006 m.
-
Rima Urbonaitė: Lyčių lygybės temos sukelia tiek negatyvių reakcijų, nes tiesiogiai liečia mūsų gyvenimus
-
Lyčių atotrūkio panaikinimas žemės ūkyje pasaulio ekonomiką papildytų 1 trln. JAV dolerių
-
Užkliuvo socialinė reklama, kviečianti į aviaciją: moterų vadinimas deimantais ir siejimas su šypsenomis lygybės neatneš
Labiausiai reitinge ūgtelėjo Islandija, toliau rikiuojasi Norvegija, Suomija, Naujoji Zelandija, Švedija, Vokietija, Nikaragva, Namibija, Lietuva ir Belgija.
„Nors ir kopiame vis aukštyn, tačiau reikia pripažinti, kad lyčių nelygybė vis dar struktūrinė problema, kuriai įgyvendinti reikalingi ir visuomenės pokyčiai. Anot „Global Gender Gap Report 2023“ ataskaitos, Lietuvoje atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų yra 9,33 proc. Lietuvos moterys nėra linkusios rinktis inžinerinių ar technologijų srities mokslų (beveik 30 proc. absolvenčių), tad šioje srityje vis dar dominuoja vyrai.
Taip pat vyrai rečiau ir trumpiau išeina vaiko priežiūros atostogų nei moterys. Dėl šios priežasties Lietuvos moterims išlaikyti darbo rinkoje svarbias pozicijas, įgūdžius ir būti vertinamai yra didesnis iššūkis. Turime dėti dar daugiau pastangų, kad darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas Lietuvos moterims būtų vis paprastesnis“, – sako ministrė M.Navickienė.
Pasak ministrės M.Navickienės, džiuginantys moterų galios domeno rezultatai minimi „Global Gender Gap 2023“ ataskaitoje ir padarę įtaką Lietuvos pozicijos pokyčiui, savaime netaps tendencingai kylantys, jei tam nebus planuojami veiksmai. Todėl dar 2022 m. skirtas tikslinis finansavimas nevyriausybinių organizacijų projektui, skirtam skatinti moteris įsitraukti ir dalyvauti poliniame gyvenime bei rinkimuose, mažinti stereotipus, susijusius su moterų dalyvavimu politinėje veikloje.
