Kaip penktadienį pranešė ministerija, Bendriją rasti kitą paramos mechanizmą M.Navickienė paragino Belgijoje dalyvaudama Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) taryboje, susitikusi su Ukrainos kolege Oksana Zholnovych.
„Ukrainos ministrė buvo labai atvira: nesulaukus blokuojamos finansinės paramos iki kovo, jos šalis nebepajėgs toliau užtikrinti socialinės srities finansavimo. Ir tai ne tik pavienės išmokos – tai ir pensijos, paslaugos, kurių taip reikia vis labiau karo sunkumų slegiamiems Ukrainos žmonėms. Tai ir sužeistieji, negalią fronte įgiję žmonės, kurių gydymas, reabilitacija ir integracija kainuoja. Tokia yra vieno „ne“ kaina“, – pabrėžė M.Navickienė.
Gruodžio viduryje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES lyderiams pavyko nulaužti Vengrijos veto dėl Ukrainos narystės derybų pradžios, tačiau nesutarta dėl ketverių metų paramos Kyjivui. Derybas dėl to tikimasi pratęsti sausį.
Parama būtų skiriama ateinantiems ketveriems metams ir turėtų susidėti iš 17 mlrd. eurų dotacijų bei 33 mlrd. eurų paskolų. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką.
Anot M.Navickienės, nepavykus rasti sutarimo iki šiol įprastais formatais ES turi „padėti Ukrainai ieškoti naujų mechanizmų, be Vengrijos pritarimo, kuriais galėtume užtikrinti tai, kad tiek socialinė apsauga, tiek kitos funkcijos būtų užtikrinamos“.
„Šių sprendimų ieško Ukraina. Lietuva palaiko juos visus, tačiau pats brangiausias dalykas šiuo metu yra laikas. Ukrainai finansinės paramos reikia dabar, o nesutarimai tiek Europoje, tiek už Atlanto įneša dar daugiau nusivylimo ir nevilties Ukrainos visuomenei“, – sakė M.Navickienė.
Ministrių susitikime taip pat aptartos ir tolesnės abiejų šalių bendradarbiavimo stiprinimo galimybės: Lietuvos parama Ukrainai siekiant tapti ES nare, dalyvavimas Ukrainos atstatymo procesuose, pasidalinimas su Ukraina stojimo į ES proceso, teisės aktų ir socialinės bei darbo politikos suderinimo su ES standartais patirtimi.
SADM pabrėžia, kad Lietuva remia Ukrainą vykdant reformas, siūlo ekspertinę paramą ir pagalbą reformuojant vaikų priežiūros sistemą, įskaitant teisės aktus ir metodiką.
Pernai buvo surengti keli nuotoliniai ekspertų susitikimai, vasarį planuojamas Ukrainos ekspertų ir aukšto lygio atstovų vizitas į Lietuvą, kurio metu bus pristatyta Lietuvos institucinės reformos įgyvendinimo praktika.
Lietuva su Ukraina yra pasirašiusi dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo užtikrinant vaikų apsaugą per Rusijos sukeltą karą, ministrės bendru pareiškimu yra pasmerkusios Rusijos įstatymų pakeitimus, leidžiančius supaprastina tvarka Rusijoje įvaikinti iš Ukrainos Donbaso ir Luhansko sričių perkeliamus ukrainiečius vaikus.
Lietuva, vertinant pagal skiriamos pagalbos dalį nuo bendrojo vidaus produkto, išlieka viena didžiausių Ukrainos rėmėjų nuo beveik dvejus metus trunkančios Rusijos karinės invazijos pradžios.
