JT specialioji įgaliotinė smurto prieš vaikus klausimais N.M.M'jid labai gerai įvertino Lietuvos pažangą vaiko teisių apsaugos srityje, ypač pabrėždama požiūrį, kai centre ne institucija, o žmogus.
„Lietuva nuveikė didelį darbą kurdama efektyvią, į vaiką ir šeimą orientuotą vaiko teisių apsaugos sistemą šalyje. Vis daugiau vaikų, buvusių institucijose, dabar auga šeimos aplinkoje – beveik 7 tūkst. jų globojami, kai institucijose per 5 m. vaikų sumažėjo beveik 90 proc. Ir toliau mažinsime vaikų institucinę globą ir sieksime, jog iš laikinų, globėjai taptų nuolatiniais, kad vaikai augtų kuo saugesnėje ir stabilioje aplinkoje, išvengiant patekimo į globos namus, kad ir laikinai“, – sako ministrė M.Navickienė.
Ministrė M.Navickienė pažymėjo, kad Lietuva visiškai uždraudė visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes visose vaiko aplinkose, taip pat ir šeimoje. Fizinių bausmių draudimas šeimoje įstatymu įtvirtintas 2017 m.
„Lankausi daugybėje pasaulio šalių ir iš to ką žinau apie Lietuvą, jums svarbios socialinės paslaugos. Jūs iš tiesų skiriate atitinkamus išteklius, įskaitant ir finansinius, socialinėms paslaugoms. Jūs rūpinatės vaiko gerove, globėjų gerove ir džiaugiuosi, kad šie mechanizmai veikia. Kitas svarbus dalykas, tai – požiūris, kai centre yra ne institucija, o žmogus. Ir, kad socialiniai darbuotojai yra didžiausias turtas. Pirmosios grandies darbuotojams, kurie pirmieji turi reaguoti, jiems skiriama labai daug dėmesio.
Labai svarbu, kad situacija sustiprėjo ne tik sostinėje, bet ir įvairiose mažesnėse savivaldybėse. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsirado įvairūs nauji mechanizmai – vaiko pagalbos linija, mobiliųjų komandų vizitai ir dėl to padaugėjo pranešimų apie smurtą prieš vaikus. Tai nereiškia, kad daugėja smurto atvejų, bet didėja netolerancija smurtui ir jūs reaguojate į tokius įvykius“, – sako Jungtinių Tautų specialioji įgaliotinė smurto prieš vaikus klausimais N.M.M'jid.
Kartu JT įgaliotinė N.M.M'jid atkreipė dėmesį, jog socialinė ir vaikų teisių apsauga nuolat turi būti valstybės prioritetu ir tik bendradarbiaujant visoms valstybės institucijoms kartu, atitinkamai skiriant šiam klausimui adekvatų finansavimą.
2018 m. įvykdžius vaiko teisių apsaugos sistemos reformą, vaiko teisių apsauga buvo centralizuota, ji pradėjo veikti pagal vieningą standartą, užtikrintas skubus reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimus, ypatingai galimo smurto atvejais, veikiantis visą parą, bet kurią savaitės dieną. Priimta bendra, visoje šalyje galiojanti, galimų vaiko teisių pažeidimų vertinimo tvarka, įdiegtos naujos pagalbos priemonės, pavyzdžiui, vaiko laikinoji priežiūra, atvejo vadyba, mobiliųjų komandų paslaugos. Nustatyti konkretūs reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus terminai.
Vaikų institucinės globos pertvarka įgavo pagreitį – vaikų, esančių globos sistemoje, skaičius Lietuvoje nuolat mažėja (nuo beveik 9 tūkst. vaikų 2017 m. iki 6,6 tūkst. vaikų 2023 m., t. y. ketvirtadaliu mažiau.
Ministrė M.Navickienė pažymėjo, kad buvo atlikti teisės aktų, ribojančių galimybes nustatyti vaiko globą (rūpybą) institucijoje, pakeitimai. Be tėvų globos likęs vaikas vaikų globos įstaigoje apgyvendinamas tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės juo pasirūpinti šeimoje ar šeimai artimoje aplinkoje. Įdiegta daug prevencinių ir kitų paslaugų, programų, kitų paramos priemonių, kurios padeda šeimoms išvengti krizių, taip pat užkerta kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos.
Auga visuomenės sąmoningumas ir netolerancija bet kokios formos smurtui prieš vaikus: jei 2020–22 m. būdavo fiksuojama vidutiniškai apie 3000–3200 galimo smurto atvejų per metus, tai šiemet per 5 mėn. fiksuoti virš 2800 galimo smurto prieš vaikus atvejų. Žmonių sąmoningumas auga, jie ne tik praneša apie galimus smurto atvejus, bet ir kreipiasi pagalbos, konsultuojasi. Ne ką mažiau svarbu vaiko teisių apsaugos srityje dirbantiems specialistams gilinti savo žinias ir plėsti kompetencijas – atpažinimo, smurto identifikavimo ir kitose srityse, šias žinias svarbu plėsti ne tik su vaikais dirbantiems specialistams, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Šiuo metu vienas pagrindinių prioritetų – paslaugų tinklo plėtra siekiant dar didesnio pokyčio, tad siekiama, kad paslaugos ateitų dar arčiau vaiko ir šeimos.
Ministrė M.Navickienė per susitikimą su Jungtinių Tautų specialiąja įgaliotine smurto prieš vaikus klausimais N.M.M'jid pabrėžė, kad nuo pat karo pradžios Lietuva ypatingą dėmesį skiria Ukrainos vaikams. Šiuo metu mūsų šalyje leidimus laikinai gyventi šalyje turi beveik 50 tūkst. ukrainiečių, iš jų – trečdalis yra vaikai. Pasak ministrės, Lietuva pasirengusi dalintis su Ukraina savo patirtimi ir žiniomis, ekspertine pagalba vaiko teisių apsaugos, smurto prevencijos, institucinės globos pertvarkos ir paslaugų vaikams bei šeimoms plėtros klausimais.
