Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių bedarbių nereikėtų automatiškai drausti valstybiniu privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Pasak Monikos Navickienės, tokią praktiką reikia keisti, atskiriant bedarbio statuso suteikimą ir sveikatos draudimą.
„Keliu klausimą, ar tikrai privalomasis sveikatos draudimo mokestis turėtų būti susiejamas su užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje faktu“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė M.Navickienė.
„Užimtumo tarnyba – vieta, kur žmogus ateina ieškoti darbo. Taip nėra, kad ji socialinio rėmimo įstaiga“, – pridūrė ministrė.
Vėliau ministrė BNS patikslino, kad valstybės lėšomis reikia apdrausti visų žmonių, kurie to padaryti negali patys, įskaitant bedarbius, sveikatą. Tačiau draudimo forma turi būti kitokia.
„Jie vis tiek randa būdų, kaip apsidrausti. Apsidraudžia iš vakaro, ryte pasidaro operaciją“, – BNS teigė M.Navickienė.
Ji pabrėžė, kad Užimtumo tarnyba neturėtų administruoti PSD įmokos.
„Dabar ateina (į Užimtumo tarnybą – BNS) žmonės ir gauna draudimą ir kartu būna bedarbiais, nes jiems reikia būti bedarbiais, nes jie tada gauna draudimą. Gauti draudimą, nes užsiregistravai tarnyboje, nėra logiška“, – BNS pabrėžė ministrė.
Pasak jos, su Sveikatos apsaugos ministerija šis klausimas jau svarstomas.
Dabar visi užsiregistravę Užimtumo tarnyboje yra draudžiami PSD, o draudimo įmokas už juos moka valstybė.
Taip pat valstybė PSD kompensuoja moterims, esančioms nėštumo ir gimdymo atostogose, pensininkams, asmenims iki 18 metų, moksleiviams, studentams socialinę pašalpą.
Pernai už vieną valstybės lėšomis PSD draudžiamą asmenį iš biudžeto mokėta apie 440 eurų per metus. Kasmet valstybė apdraudžia apie 1,5 mln. gyventojų už maždaug 660 mln. eurų.
Išankstinė pensija maskuoja žmonių įdarbinimo problemą
Išankstinės pensijos maskuoja negalinčių susirasti darbo vyresnių žmonių įsidarbinimo problemą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. M.Navickienė tikina, jog valstybės tikslas turėtų būti kuo ilgiau išlaikyti šiuos žmones darbo rinkoje.
„Žmogus turėtų turėti galimybes išsilaikyti darbo rinkoje iki pensijos amžiaus. Ir čia turėtų būti pagrindinis tikslas ir to turėtume siekti. Visos kitos papildomos priemonės rodo, kad mes tą problemą šiek tiek užmaskuojame ir bandome rasti lengvesnę išeitį“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė M.Navickienė.
Pasak jos, išankstinė pensija nebūtinai yra pats geriausias sprendimas.
Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų.
Išankstinės pensijos dabar vidutiniškai siekia 280 eurų. Pernai ją gavo daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų.
