Šia išmoka, pasak ministrės M.Navickienės, siekiama mažinti pagyvenusių žmonių skurdą ir nelygybę šalyje.
„Skurdas šią dieną paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Lietuvos namų ūkių, kuriuos sudaro vienišas senyvo amžiaus žmogus „65+“, skurdo rizikos lygis yra dvigubai didesnis nei didesnių namų ūkių ir šią dieną siekia 47 proc.“, – spaudos konferencijoje teigė ji.
Bei papildė, kad vienišumas tampa papildoma socialine ir ekonomine rizika.
Jeigu įstatymas bus priimtas, jis įsigalios nuo 2021 metų liepos 1 dienos. Teisę gauti išmoką šiais metais turės skurdžiausiai gyvenantys vieniši asmenys – neįgalieji ir pensinio amžiaus sulaukę vieniši žmonės, kurie dabar gauna šalpos pensijas ar mažų pensijų priemokas.
Šiemet jie gautų 28 eurų dydžio išmoką, tiek, kiek dabar gauna našliai.
„Nuo kitų metų išmoką gautų visi vieniši senjorai ir neįgalieji, nesvarbu, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nebuvo sukūrę šeimos“, – teigė ministrė.
Pasak jos, vienišo asmens išmoką siūlomą skirti asmenims, jeigu jie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, taip pat nėra sudarę santuokos arba sudarytos santuokos yra pasibaigusios.
Taip pat tiems, kurie yra našliai ar našlės ir neturi teisės gauti didesnės išmokos, našlių pensijos ar valstybinės našlių rentos ir negauna iš užsienio valstybės periodinės pensijos išmokos našlystės atveju.
Išmoką gaus per 400 tūkst. žmonių
Šiuo metu našlio pensiją, kuri vidutiniškai siekia 28 eurus, gaudavo apie 210 tūkst. asmenų.
Nuo 2021 metų liepos 1 dienos, įvedus ir vienišų asmenų pensiją, asmenų skaičius, gaunančių išmoką, išaugs 60 tūkst.
Nuo 2022 metų 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją jau gaus virš 400 tūkst. žmonių.
2020 ir 2023 metais išmokos dydis nesikeis, liks 32 eurų dydžio, o dėl 2024 išmokos dydžio bus sprendžiama Seimo 2023 metais.
Ministrė M.Navickienė pažymėjo, kad vienišo asmens išmokos nebus įskaičiuojamos į pajamas, skiriant kitą paramą ar mažų pensijų priemoką.
„Vienišo asmens išmoka arba našlių pensija galės būti mokama drauge su šalpos pensija“, – teigė ji.
Projektui įgyvendinti 2021 metais iš valstybės biudžeto reikėtų 15 mln. eurų, teigė ministrė M.Navickienė. 2022 ir 2023 metais papildomai būtų skirta 106 mln. eurų.
Pinigų sulauktų rudenį
„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė teigė, kad įstatymo projektas nėra patvirtintas, todėl tam tikros detalės nėra iki galo aiškios. Apie jas esą reikėtų kalbėti vėliau.
Nors, priėmus įstatymą, jis įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, gyventojai išmokų sulauktų tik rudenį, teigė ji.
„Dabartiniame projekte numatyta, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos pirmos, bet kalbant apie išmokėjimą, tame pačiame projekte yra įvardinta, kad nuo liepos pirmos dienos asmenys, kurie gali gauti veinišo asmens išmokas, turės teikti prašymus, „Sodra“ turėtų juos nagrinėti“, – teigė „Sodros“ vadovė.
Pasak jos, galutinė data, iki kada pirmos bangos prašymai turėtų būti išnagrinėti, yra lapkričio 31 diena. Pats procesas gali užtrukti, todėl iškart liepą gauti išmokas gyventojai tikėtis neturėtų.
Kai kuriems nepakanka lėšų net maistui
Konferencijoje dalyvavusi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė teigė, kad tokia priemonė yra labai reikalinga.
Ji pasidalino jautria vienos moters istorija. A.Adomavičienė pasakojo, kad šiuo metu nevyriausybinių organizacijų globojama moteris dėl susiklosčiusių aplinkybių tapo vieniša, patyrusi du insultus tapo neįgali ir dėl mažų pajamų įklimpo į skolas.
„Šiuo metu ji gauna labai mažą pensiją. Viena nevyriausybinė organizacija ja rūpinasi ir teikia papildomo maisto.
Tokių istorijų mes girdime nuolat. Pensininkų skurdo rizikos problema yra labai didelė ir skurdas yra gerokai aukštesnis už šalies vidurkį“, – pabrėžė A.Adomavičienė. Todėl, anot jos, net ir minimalios papildomos lėšos jiems yra labai reikalingos.
Jos teigimu, dažnai stinga lėšų senjorų mitybai, nes didelę dalį pinigų jie išleidžia gydymui.
Praėjusių metų duomenimis, 35 proc. pensininkų susidūrė su skurdo rizika. Vienišų pensininkų skurdas siekia net 47 proc.
„Labai palaikome šią išmoką, kad ji pagaliau atsiras Lietuvoje. Norisi pasidžiaugti, kad planuojant šią priemonę, buvo atlikti poveikio vertinimai. <...>
Kita vertus, nors matome, kad tai yra tikrai gera priemonė pradžiai ir sumažins vienišų senjorų skurdą, tačiau toli gražu, tai nebus viena priemonė, kuri tikrai išspręs visas problemas“, – akcentavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Pasak jos, reikės ir pensijų indeksavimo, galvoti apie šalpos pensijų bazės kėlimą ir plėtoti paslaugas senyvo amžiaus žmonėms.
Tikslas – skurdą sumažinti 7,4 proc.
„Šia priemone, lyginant 2019 ir 2024 metus, skurdo rizikos lygį siekiame sumažinti 7,4 proc.
Jeigu mes šiandien fiksuojame, kad (skurdo lygis – 15min) yra 47 proc., tai įgyvendinus šį projektą ir užtikrinus šios išmokos mokėjimą šiai asmenų grupei, jų dalies skurdas sumažėtų 7,4 proc.
Tokia yra šio projekto esmė“, – apibendrino M.Navickienė.
Tikslas įvesti vadinamąją vienišų asmenų pensiją, kuri būtų skiriama platesniam ratui asmenų, ne tik našliams, buvo įrašytas ir šios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane trečiuoju prioritetu.
Vienas iš rodiklių, kuriuos siekiama pasiekti iki 2024 metų, yra vienišų pensinio amžiaus asmenų pensija, kuri sudarytų 11 proc. vidutinės senatvės pensijos.
Norint tai pasiekti, minimos pensijos dydis iki 2024 metų turėtų siekti daugiau nei 40 eurų.
