41 metų M.Povilansko kandidatūrai į šį postą prieš tai Teisėjų tarybos posėdyje vienbalsiai pritarė visi 17 dalyvavusių tarybos narių.
M.Povilanską ir kitą šio teismo teisėją Ugnę Gailiūnienę Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino tinkamiausiais į šį postą, abu gavo po šešis balus. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirinko vieną kandidatą – M.Povilanską.
Prezidento patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis per Teisėjų tarybos posėdį išskyrė puikias šio teisėjo asmenines ir dalykines savybes, aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
„Dėkoju prezidentui už išreikštą pasitikėjimą“, – per Teisėjų tarybos posėdį sakė M.Povilanskas.
M.Povilanskas teisėju tapo 2016 metais, kuomet buvo paskirtas dirbti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisme, nuo 2018 metų ėjo šio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas.
Nuo 2022 metų liepos M.Povilanskas dirba Vilniaus apygardos teisme.
Iki tapdamas teisėju, M.Povilanskas dirbo teisėjo padėjėju Druskininkų miesto apylinkės teisme, prokuroru Vilniaus ir Kauno apygardos prokuratūrose.
Teisininko kvalifikaciją jis įgijo Mykolo Romerio universitete.
Vilniaus apygardos teismas yra vienas didžiausių šalies teismų, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai nagrinėja daugybę rezonansinių bylų: pastaruoju metu teismui buvo perduota LGBTIQ atstovų niekinimu kaltinamo buvo Seimo nario Petro Gražulio baudžiamoji byla, šio teismo teisėjai taip pat nagrinės likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų Erikos Švenčionienės ir Kazimiero Juraičio bylą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.