Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 01 21

M.Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka: Teismai per dažnai taiko griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą

Žmogaus teisių aktyvistai nuogąstauja, kad suėmimas pernelyg dažnai taikoma kardomoji priemonė Lietuvoje. Jiems pritaria ir M.Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka, kurio nuomone, teismai turėtų kritiškiau vertinti tokius prokurorų prašymus.
M.Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka
M.Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka / Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

„Lietuva viena iš valstybių, kur suėmimas taikomas itin dažnai, ir tai neatitinka proporcingumo. Dažnu atveju pakaktų dokumentų paėmimo ar namų arešto. Neretu atveju tai psichologinis poveikis žmogui, jei neprisipažinsi, tavęs nepaleisime. Teisėsaugos institucijoms patogu laikyti žmogų po ranka“, – kalbėjo M.Romerio universiteto profesorius.

Anot R.Jurkos, Lietuvoje įstatymai, reglamentuojantys kardomųjų priemonių taikymą, yra geri, tačiau teisėjai, gavę prokuroro prašymą vis dar nedrįsta netenkinti tokio prašymo: „Teismai turėtų labiau kontroliuoti suėmimo pagrįstumą, žiūrėti tai, ką prokurorai pateikia, teismas turėtų griežčiau vertinti prokurorų pateiktą medžiagą. Suėmimas yra tokia kardomoji priemonė, kuri prilygsta bausmei. Kontrolės nebuvimas lemia pernelyg didelį suėmimų kiekį.“

Sausio viduryje Žmogaus teisių stebėjimo institutas išplatino pranešimą, kuriame mėginama atkreipti dėmesį į nerimą keliantį teisėsaugos pareigūnų polinkį piktnaudžiauti procesinės prievartos priemonių taikymu.

Suėmimas maksimaliai apriboja asmens laisvę, prisideda prie stigmatizacijos ir socialinės atskirties didinimo, sudaro prielaidas prarasti darbą bei dėl blogų laikymo sąlygų – patirti fizinę ir psichologinę žalą.

„Suėmimas maksimaliai apriboja asmens laisvę, prisideda prie stigmatizacijos ir socialinės atskirties didinimo, sudaro prielaidas prarasti darbą bei dėl blogų laikymo sąlygų – patirti fizinę ir psichologinę žalą“, – įsitikinęs Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius.

Žmogaus teisių aktyvistai pastebi, kad teismai, pagrįsdami skiriamą suėmimą, nukrypsta nuo Europos žmogaus teisių teismo suformuotos praktikos: „Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) įtvirtinta suėmimo skyrimo tvarka sudaro prielaidas dažnam suėmimo taikymui bei numato galimybes suėmimą tęsti neribotą laikotarpį. Praktikoje suėmimui nepagrįstai suteikiamas pagrindinės, o ne išimtinės, kardomosios priemonės statusas.“

Advokatas Gintaras Černiauskas su ironija kalbėjo, kad Lietuva vis dar atsilieka nuo Kazachstano, bet turi visas galimybes jį pralenkti: „Suėmimas Lietuvoje taikomas per dažnai, bet, prokuratūros nuomone, mes turėtume stengtis aplenkti Kazachstaną.“

Praėjusių metų pabaigoje atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai pakančiausi buvusių kalinių diskriminacijai. Tokią diskriminaciją pateisina net 61 proc. apklaustųjų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais