Tokias galimybes Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė Švedijoje susitikęs su Stokholmo jūrų uosto vadovybe ir šios šalies infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu.
„Šiuo metu Klaipėdos uoste įgyvendinami ir planuojami didelės apimties investiciniai projektai, intensyviai tvarkoma uosto infrastruktūra, einama žaliosios plėtros kryptimi. Šiose srityse mums itin svarbi ir vertinga Švedijos jūrų uostų patirtis. Žvelgdami į ateitį, matome, kad turime daug potencialo stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti naujus kelius keleivinei ir krovininei laivybai bei investicijoms su Stokholmo uostu, ypač į inovatyvias ir aukštos pridėtinės vertės sritis“, – sako susisiekimo ministras M.Skuodis.
Pastaraisiais metais fiksuojamas tiesioginių krovinių tarp Klaipėdos ir Švedijos uostų apimties augimas – 2022 m. krovos apimtis siekė 3,74 mln. t (2021 m. – 3,61 mln. t). Šalys ieško galimybių didinti bendradarbiavimą, plėtojant naujas įvažiuojamųjų laivų (ro-ro ir ro-pax) laivybos linijas. Ministro teigimu, gerinant susisiekimą Baltijos regione, kalbamasi apie keleivinės ir (ar) krovininės laivybos linijos Stokholmas–Klaipėda atidarymo galimybes.
Šiuo metu iš Klaipėdos kursuoja krovininiai ir keleiviniai keltai į Karlshamno ir Treleborgo uostus Švedijoje.
„Klaipėdos uostą prekybiniai ryšiai sieja su maždaug 70-čia pasaulio valstybių. Švedija su visais savo jūrų uostais yra antra pagal dydį Klaipėdos prekybos partnerė. Pastaraisiais metais augantys krovinių srautai iš šios šalies ir į ją tik įrodo, kad Švedija – strateginė Klaipėdos uosto partnerė, su kuria norime plėtoti dar glaudesnius ryšius krovinių srautų didinimo, aplinkosaugos ir kitose srityse“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Ministras M.Skuodis pakvietė Švedijos uostą išnaudoti Klaipėdos uosto teikiamas krovinių gabenimo galimybes, dalyvauti kuriant vėjo jėgainių parką jūroje netoli Klaipėdos, taip pat plėtojant pietinę uosto dalį – vykdant melioracijos, krantinių ir molų statybos, greitkelių ir geležinkelių tiesimo bei rekonstrukcijos darbus.
Per artimiausius ketverius metus į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numatoma investuoti apie 300 mln. eurų. Svarbiausi 2023–2026 m. uosto infrastruktūros projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas iki 15,5 m bei parengiamieji darbai siekiant pagilinti uostą iki 17 m.
Iki 2026 m. pabaigos taip pat numatoma įrengti uosto infrastruktūrą, skirtą jūrinio vėjo jėgainių parkui Baltijos jūroje įrengti, numatoma šio parko galia – apie 700 MW.
Pažymėta, kad daug naujo ir neišnaudoto potencialo matoma ir tvaraus uostų plėtros, skaitmenizacijos, žaliosios energetikos, žiedinės ekonomikos srityse.
Vasario 27–28 d. M.Skuodis dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime. Vizito Švedijoje metu ministras kartu su Švedijos infrastruktūros ministru taip pat lankėsi Arlandos oro uosto nuotolinio skrydžių valdymo centre.
Švedija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.
