„Nesiimsiu ilgai aprašinėti, kaip tai mums skaudu, kaip tai paveiks mūsų bendravimą. Manau, kad tai visi supranta. Aš taip pat. Čia norėčiau trumpai pagrįsti, kodėl ši priemonė turėtų būti svarstoma ir net jai pritariama“, — rašo M.Stankūnas.
„NVSC duomenys rodo, — toliau dėsto jis, — kad šiuo metu didžiausias viruso plitimas vyksta būtent šeimose. Pasaulio mokslininkų publikacijos tą visiškai pagrindžia. Nesvarbu, ar tai tyrimai iš Kinijos, ar JAV, bet jie visi rodo, kad pagrindinis infekcijos plitimo šaltinis yra namų ūkiai. Ir ekspertai pasisako, kad būtent viruso plitimas namuose yra ypatingo dėmesio reikalaujama sritis. Vienos iš metaanalizės rezultatai teigia, kad užsikrėtimo rizika yra 10 kartų didesnė namų ūkio aplinkoje, nei tarp kitų kontaktų. Ši rizika yra 3 kartus didesnė tarp suaugusių, nei tarp vaikų. Panašų teiginį, dėl didesnės rizikos užsikrėsti namuose (artimoje aplinkoje) vyresnio amžiaus asmenims patvirtina ir kitos metaanalizės duomenys. Apskritai, mes galime sakyti, kad artimi kontaktai, kurių metu nėra naudojamos kaukės ar saugus atstumas, tampa pagrindiniu viruso plitimo greitkeliu.
Ką reikėtų daryti? Tyrimai iš Italijos (kuri bene labiausiai nukentėjo pirmojo piko metu) rodo, kad kuo atidesnis karantino sąlygų laikymasis ir kuo mažesnis karantino vienetas (t.y. namų ūkis, ar kartu besikarantinuojantys asmenys), tuo mažesnis antrinių užsikrėtimų skaičius.“
M.Stankūno teigimu, neseniai publikuota 226 šalių taikytų COVID-19 suvaldymo priemonių efektyvumo apžvalga parodė, kad mažų susibūrimų uždraudimas (angl. small gathering) gali sumažinti Rt reikšmę iki -0,4.
„Tai pati efektyviausia priemonė įvardinta toje apžvalgoje. Dabar kaip ir galioja draudimas-rekomendacija susitikti nedaugiau nei 2 šeimoms iki 10 žmonių. Tai (gal) galėtų būti efektyvi priemonė, bet vis tik griežtesnis reikalavimas turėtų duoti didesnį efektą. Bent jau tą rodo kita apžvalginės studijos rezultatai, kad reikalavimas likti namie yra efektyvesnė priemonė, nei reikalavimas sumažinti susitikimų skaičių iki 10 asmenų.
Paskutiniam teiginiui pailiustruoti pateiksiu pavyzdį. Sakykim, kad aš esu užsikrėtęs COVID-19. Simptomų nejaučiu arba jie labai minimalūs ir į juos nekreipiu didelio dėmesio. Švenčiam Kūčias ir šiai vakarienei pasikviečiu savo tėvus (5+2). Per šv. Kalėdas nuvažiuoju pas uošvius (5+2), aplankau tuo pačiu ir žmonos brolio šeimą (5+5). Antrą Kalėdų dieną užsuku pas brolį (5+5) ir kaip be mano krikštuko ir visos jų super šeimynėlės (5+5). Taigi, aš nepažeisdamas taisyklių per 48 val. kontaktuoju su 19 žmonių, kurie turi didelės rizikos kontaktą ir gali užsikrėsti. Sakykim, kad bent po vieną šeimos narį iš mano kontaktuotų užsikrėtė. Viruso inkubacinis laikotarpis iki simptomų pasireiškimo yra 5-7 dienos, tačiau žmogus gali platinti virusą dar 1-2 dienos iki simptomų pasireiškimo. O kas bus praėjus 5-7 dienom nuo šv. Kalėdų? Ogi Naujieji Metai! Mano visi apkrėsti artimieji tvarkingai laikosi dviejų namų ūkių taisyklės, nejaučia simptomų, su savo artimaisiais sutinka Naujuosius metus ir…
Šį kartą leiskite nepateikti nei išvadų nei apibendrinimų. Tiesiog palinkėsiu ramybės ir sveikatos Jums ir Jūsų artimiesiems. Likime namie“, – socialiniame tinkle rašė M.Stankūnas.
15min primena, kad penktadienį įgaliojimus veikti gavusi Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė darbą pradėjo susitikimu su sveikatos ekspertais. Šis susitikimas užtruko 2,5 valandos. Sekmadienį planuojamas Vyriausybės posėdis. Kokias karantino priemones taikyti pasiūlė ekspertai, neatskleidžiama.
